Ilgai eksperimentavęs, dailininkas išmoko freską perkelti ant drobės; tai kruopštus darbas, bet rezultatas pranoksta lūkesčius. Parodoje matėme ir arklio "portretą", tad pirmiausia ir pasidomėjome, kaip jis atsirado.
"Buvo vakaras, važiavau dviračiu, ir pastebėjau arklį, kuris, atrodė, kaip koks žmogus gėrėjosi saulėlydžiu. Paskui pastebėjau laukuose kitą vienišą arklį. Vaikystėje turėjau didelį išgąstį: sėdėjau ant arklio, jaučiau jo pulsą ir raumenų trūkčiojimą, staiga jis griuvo, vertėsi, paskutinę akimirką nušokau, tad pažintis buvo gan artima", - šypsojosi autorius.
Paklaustas, iš kur atėjo toks gilus jo freskose dominuojančių moterų vidinio pasaulio pažinimas - mąslių, dvasingų, nuolankių, ramių, švelnių, paskendusių aksomuose ir šilkuose, bei tobulai gražių, sakė:
"Paveiksluose atsispindi mano žmonos bruožai, o poetiškos sielos dukra Eglė tapo mano pirmuoju modeliu. Kiti moterų portretai - ekspresyvesni. Lanksti linija, grakšti poza, šilta šviesa man parankesnės, ir kol kas labiau traukia nei socialinis portretas. Gal kada nors tapysiu ir vyrus, tuomet perteiksiu kitus dalykus, kitą požiūrį."
Sakė, kai pradėjo freskas perkelti ant drobės, buvo ir prieblandos spalvų, koloritas kėlė asociacijų su Rembrandto tapyba. Jaunystėje ir dabar jam patinka šis menininkas, didelį dėmesį skyręs šviesai, jos sklidimo šaltiniams ir šešėliams.
"Aliejiniais darbais bandau prisiliesti prie gamtos. Dailininkas visada rizikuoja: ar per daug atsargus būsi, ar daugiau sau ir spalvai laisvės suteiksi, gali nepasisekti perteikti išgyvenimų gelmių. Stengiuosi, kad žmonės perskaitytų mano idėją, suprastų, kokį charakterį norėjau perteikti, kas pagimdė būseną, kūno plastiką. Gal žiūrovus glumina neįprasti drabužiai, mano noras atitraukti modelius nuo kasdienybės, kad jie liktų nepakartojamame savame pasaulyje. Freska yra monumentali tapyba, ir jos virtimas paveikslu jau tarsi yra pavojus ją paversti sentimentalesne", - sakė menininkas, padaręs nemažą įtaką Lietuvos freskos raidai.
"Mano nuostata tokia, jog sumaišties, skubėjimo ir taip daug yra gyvenime, to nereikėtų dauginti, tad man įdomūs natūralūs žmogaus jausmai, pozos ir būsenos", - sakė kėdainiškis dailininkas B. Rutkauskas, kuris stengiasi į savo freskas, kuriamas šventovėms, perkelti švytėjimo ir sakralumo aurą, nežemiško grožio vaizdą.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys B. Rutkauskas dalyvavo grupinėse parodose M. K. Čiurlionio galerijoje Čikagoje, JAV, Perte, Škotijoje, Varšuvoje, Švedijoje. Sukūrė Lančiūnavos bažnyčios altorines freskas "Dangun ėmimas", "Nukryžiavimas", "Dangun žengimas", Kauno jėzuitų bažnyčios altorinį paveikslą "Nukryžiuotasis", Rusijos ambasados Vilniuje freską "Pavasaris", freską "Pokylis" ir "Napoleono armijos persikėlimas per Nemuną" Kauno restorane "Senieji rūsiai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą