Miesto meno galerijos paties nepamiršta, ir tavo drobių jose visada atrasi. Ar perka tavo paveikslus?
Kas ten pirks, žmonės be pinigų. O ši paroda gimusi, kaip plakate parašyta: "Laiko ir gamtos sukurta, jūros išplauta, vėjo ir smėlio nuglostyta, prisiliesta Ernesto." Didelę gyvenimo dalį, jeigu nekeliauju, praleidžiu bet kokiu oru vaikščiodamas prie jūros, žiūrėdamas į horizontą. Su tuo horizontu galiu bendrauti be galo ilgai ir nenuobodžiai. Jūra plyti neaprėpiama, vaizduotės gaivalams yra vietos.
Lauki, kol bangos išplaus grimzduolių?
Tai per daug metų surinkti pagaliukai, jūros išmesti, kaip ir mūsų gyvenimas yra išmestas į pasaulį, kuriame turime kažką veikti. Klausimas, ar mes rasime sau vietą? Lengviau vietą susirasti sausuoliams, nei sau pačiam, tačiau jeigu mes esame be priešiškumo, nerezgame intrigų, neturime nesveikų ambicijų, nepolitikuojame - tai nėra blogis. Ši mano avantiūra yra tik žaidimas. Vaikštau, ką randu, paimu, o paskui - vaizduotės reikalas, kaip sumontuoti. Įrėminau mažiukus darbus, kad jie nepakibtų erdvėje, man taip gražiau.
Tai - pabėgimas nuo grynosios tapybos. Kai kurie darbai sumontuoti iš kelių pagaliukų, kurie buvo be tvarkos sumesti į dėžę, o vėliau išlindo; kartais pamatau iš karto, kokia figūra galėtų būti. Jokio instrumento nenaudojau, išskyrus klijus, vieną kitą varžtelį, užpurškiau "auksu". 28 parodos darbai - be pavadinimo, kiekvienas gali įsivaizduoti undines ar angelus, dievukus, briedį ar paukštį.
Kai tik meti akies tinklą, iškart matyti kryžiaus motyvų.
Natūraliai taip išėjo, pagalys pats padiktuoja temą. Kai kur radosi Nukryžiuotieji. Šio archajiško, ekspromtu sukurto ciklo neketinu tęsti, nes žmonės pagalvos, kad man galvoj - vėjai. Tie pagaliukai gali "ateiti" į paveikslus, jie ir ateina. Sakai, tokių siluetų antkapiniai paminklai būtų gražu? Bet, kaip gerai pastebėjai, medinukuose persipina krikščioniški ir pagoniški motyvai. Tiktų ir interjerui papuošti, kad siena sektų jūros sakmes.
Ką dabar tapai? Iš kur gauni pinigų dažams, rėmams?
Dirbu daug, intensyviai - ruošiuosi savo jubiliejinei parodai, įvyksiančiai po poros metų, jeigu išgyvensiu. Tai - didelis procesas, darau pusantro-dviejų metrų pločio darbus, daugiau kaip metus, ir dar ilgai dirbsiu. Paveiksluose bus daug vandens, laivų ir pamario dangaus.
Aš kaip "chamiakas" buvau prisitaupęs dažų, jų gaunu mainais už paveikslus, arba jeigu kokį parduodu, iškart nusiperku atsargų. Toje vietoje esu tvarkingas, dvasios atsargas irgi kaupiu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą