Kai diena ilgesnė už naktį...

Perregimai nušviesėjusios, skaidrios, elegantišku koloritu ir ramybe užburiančios Dalios drobės - tikra odė šviesai, ramybei ir harmonijai.

Būta visokių periodų Dalios tapyboje, įvairių spalvinių gamų: afrikietiškasis, ugningas raudonasis, su giliais ir prašmatniais burgundiško vyno tonais, vėliau šaltesnis - žydrasis, atkartojantis dangaus ir svajonių spalvas (ne be reikalo pačios gražiausios svajonės yra žydros).

Tačiau kad ir kaip kistų koloritas, ornamentai ir raštų raštai, visada išlieka svarbiausia gija, kuri driekiasi per visus tapytojos paveikslus. Kitaip gal ir negali būti: Dalia Kirkutienė 1985-aisiais baigė tekstilės studijas Vilniaus dailės akademijoje, tad ornamentika ir dekoras jai tiesiog įaugę į kraują.

Anot Dalios, ornamentuose užkoduoti tokie išminties klodai, tokia energetika, kad prarasti sąsajas su šia archajine meno tradicija tiesiog nevalia. Senuosius lietuvių liaudies raštus tapytoja pina į savo paveikslus kaip tekstą, kaip mantras apie laimę, džiaugsmą, apie meilę, draugystę ir vaisingumą. Vaisingumą plačiąja prasme - kaip minčių, svajonių ir siekių išsipildymą.

"Audimo raštai turi visas šias reikšmes, ir mano paveikslai turi", - sako Dalia.

Vienoje drobėje raštai sumirga močiutės tinklinės užuolaidos kraštelyje, kitoje - austinėje staltiesėje ar lovatiesėje.

Nepakitusi Dalios tapyboje išlieka ir "kvadratavimo" maniera. Iš tiesų ji ne tapo, bet teptuku preciziškai išaudžia kiekvieną savo drobę. Atmintin įstrigęs vaizdas, vaikystės prisiminimas ar vizija jos vaizduotėje suskyla į tūkstančius mažyčių spalvotų kvadratėlių, kuriuos tik ji viena geba suvaldyti ir kruopščiai suausti į paveikslą. Kiekviename paveiksle - nesuskaičiuojama daugybė spalvinių tonų ir pustonių, ir dera jie tarpusavyje kaip muzikos instrumentai simfoniniame orkestre.

Jos tapyboje - jokio atviro nervo, jokių spalvinių dirgiklių ir beveik jokių asmeniškumų. O gal tai ypatingas gebėjimas savo jausmus ir emocijas pridengti švelniais močiutės užuolaidų ar staltiesių šydais? Pirmiausia spalva, tapyba, o paskui ji pati.

"Aš tiesiog mėgaujuosi pačiu tapymo procesu, spalvų derinimas, dėliojimas mane įkvepia. Kai namuose išrikiavau jau pabaigtus darbus, pamaniau sau: ne paveikslai, o aitvarai, jie atneš tik gėrį į tuos namus, į kuriuos nuskris", - sakė autorė.

Jausmų raiškai Dalia turi kitą nišą. Ji ne tik tapo, bet ir rašo. 2012 metais dailininkė debiutavo kaip rašytoja, nustebindama draugus ir artimuosius jautriu novelių romanu "Eilėje prie laimės". Labai greitai turėtų pasirodyti ir antroji knyga. Mažyčiais būsimojo romano inkliuzais Dalia iliustravo savo parodą. Kiekvienas paveikslas turi ne tik pavadinimą, bet ir istoriją. Tikri skaidrūs laimės aitvarai. Lieka jiems palinkėti gero vėjo.

Dalios Kirkutienės paroda "Kai diena ilgesnė už naktį" Girulių bibliotekos-bendruomenės namų galerijoje bus eksponuojama iki liepos 30 dienos. Bibliotekos darbo laikas II-VI nuo 10 iki 19 val.