Kai pakvimpa blynais...

Artėjant šventei

Jei Užgavėnių nešvęsi, tais visus metus nuo nelaimių neatsiginsi, - gąsdino senovės lietuviai.

Užgavėnės - žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Krikščionims tai - gavėnios išvakarės. Daugelyje šalių Užgavėnės taip pat yra švenčiamos, tačiau jos yra virtusios karnavalais.

Lietuviškų Užgavėnių tradicija siekia pirmykštės žemdirbystės laikus. Ši šventė siejama su pavasariu, būsimu derliumi, gyvybe.

"Iš pirmykščių laikų liko įvairios apeigos ir tradicijos. Pavyzdžiui, kaukės, persirengėliai. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui. Gyvūnų kaukės - gervė, ožys ir kt. - seniausios, jos susijusios žmonių tikėjimu totemais", - pasakojo Etnokultūros centro vyr. specialistė Irena Niūniavaitė.

Vėliau atsirado žydų, čigonų kaukės. O dabar tarp persirengėlių galima pamatyti ir gydytojų, seselių, politikų, juodaodžių. Per laiką kito kaukių gamybos technika: anksčiau kaukės buvo gaminamos iš medžio, tošies, linų, siūlų, veidą tepdavo suodžiais, burokų sultimis, dabar dažniausiai kaukės gaminamos papjė mašė technika.

Žiemą žmonės įsivaizduodavo kaip demoną, kurį reikia nugalėti, nubaidyti, išvyti, o pavasario pradžią paspartinti įvairiais būdais. Todėl per šventę būtina triukšmauti: dainuoti, šokti, pokštauti.

Svarbus Užgavėnių atributas - blynai. "Blynai - labai senas patiekalas. Jo forma siejama su saule. Jie buvo kepami protėvių vėlėms pavaišinti. Užgavėnių šventimas prasidėdavo keliomis dienomis anksčiau - nuo ketvirtadienio. Tą dieną valgoma keturis kartus, ir kasdien prisideda po vieną valgymą, tad per Užgavėnes reikia valgyti devynis ar net dvylika kartų", - sakė I. Niūniavaitė.

Užgavėnių maistas - ne tik blynai, bet ir kiauliena, šiupiniai, troškinti kopūstai, spurgos. Šiupinys buvo žinomas tik Žemaitijoje. Jis buvo verdamas iš kruopų, žirnių, miltų, lašinukų. Per Užgavėnes būtina daug ir sočiai valgyti - kad būtum riebus, sotus ir sveikas, kad pilvas už kaklą būtų kietesnis.

Baravykas sulig kepure

Užgavėnės - gyvybės, atgimimo šventė. Todėl per Užgavėnes yra daugybė papročių, susijusių su jaunavedžiais, netekėjusiomis merginomis, laistymusi vandeniu - gyvybės simboliu ir kt. Per Užgavėnes būtina važinėtis, į svečius eiti, suptis. Buvo draudžiama dirbti tam tikrus darbus: verpti, austi, malti.

"Senovės žmogui buvo aktualu, kad būtų geras derlius. Todėl jie važiuodavo kuo toliau, kuo aukščiau supdavosi - kad linai ilgesni būtų, kad javai aukštesni užaugtų. Nevengdavo sniege voliotis, net specialiai iš ratų krisdavo. Kai žmogui bloga, jis guldavosi ant žemės, kuri suteikdavo jam jėgų. Buvo manoma, kad žemė per Užgavėnes pati silpniausia ir žmonės glausdamiesi prie žemės taip bandydavo jai padėti, suteikti energijos, kad ji galėtų atsibusti", - sakė I. Niūniavaitė.

Pasak jos, senovėje buvo gaji tradicija vaikščioti į svečius, toli gyvenančius giminaičius lankyti, gaila, kad ši tradicija nyksta.

Apsilankiusius persirengėlius priimdavo svetingai, nepaisant to, kad jie krėsdavo pokštus: laistydavosi vandeniu, pelenus barstydavo, kartais net maiše žiurkę ar varną atsinešdavo... Nesisekdavo tiems, kurie svečių neįsileisdavo: jiems pokštininkai užkišdavo kaminą ar net roges ant stogo užkeldavo...

Per Užgavėnes spėdavo orą, burdavo likimą. Merginos stengdavosi sužinoti apie būsimą jaunikį ir vestuves. Žmonės mesdavo kepurę ant žemės ir trypdavo - tikėdavo, kad tokio dydžio baravykai augs. Jei per Užgavėnes oras sausas, tai ir pavasaris bus sausas, o jei lyja ir drėgna, bus geras derlius, - sakydavo išminčiai.

Moteriškais rūbais aptaisyta ir po kaimą vežiojama pamėklė - Morė - galiausiai sudeginama. "Morė - tarsi vaisingumo, gyvybės dievybė. Ji sunaikinama su mintimi, kad atgims. Kartu su More sudeginamos senųjų metų negandos, nelaimės, žiemos dvasia", - sakė I. Niūniavaitė.

Švęsti uždraudė karalius

Skirtinguose Lietuvos regionuose Užgavėnės švenčiamos kitaip. Dzūkijoje ši šventė buvo nunykusi. Žemaitijoje per Užgavėnes vaikšto kaukėti persirengėliai. Aukštaitijoje ši tradicija nebe tokia gyva, čia daugiau važinėjamasi rogėmis, lenktyniaujama.

Klaipėdos krašte Užgavėnių tradicijos buvo savitos. Prūsijos karaliaus įsakymu persirengėlių tradicija buvo uždrausta. Atsirado nauja tradicija - kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, valgydavo šiupinį su kiauliena, aptardavo reikalus. Tarpukario Klaipėdoje Šiupinio šventę rengdavo moterų draugijos Šaulių namuose arba "Viktorijos" viešbutyje. Renginio metu grodavo orkestras, buvo dainuojamos liaudies dainos, kupletai apie tuometinį laikmetį.

Vietoj Užgavėnių - karnavalai

Užgavėnės švenčiamos ir Vokietijoje. Jos labiausiai laukia Reino žemės gyventojai, nes jų Užgavėnės, vadinamos karnavalu, trunka net šešias dienas ir užbaigia penktąjį metų sezoną. Vokiečiai linksminasi gatvėse ir baruose, gatvėse pilna kaukėtų persirengėlių, vyksta eitynės, kurių metu dalijami saldumynai, barstomos gėlės.

Nuo XV a. Anglijoje švenčiamas Nuodėmių antradienis (paskutinė diena prieš gavėnią, kai reikia išpažinti nuodėmes). Rengiamos bėgimo rungtynės, kuriose minios žmonių rungiasi bėgdami ir mėtydami keptuvėse iškeptus blynelius.

Prancūzai šią dieną vadina Riebiuoju antradieniu ir tądien ne tik atgailauja, bet ir sočiai valgo.

Rima ČELIAUSKAITĖ

Anonsas

Užgavėnių šventėje - rinkimai

Nors tikroji Užgavėnių diena šiemet vasario 28-oji, klaipėdiečiai išvaryti žiemą iš kiemo kviečiami šį sekmadienį, vasario 26 d. 15 val. Jono kalnelyje.

14.30 val. Tiltų gatvėje ties Senuoju turgumi pajudės persirengėlių eisena į Jono kalnelį. Ubagais, vestuvininkais, žydais, čigonais, daktarais, ožkomis, gervėmis ar kitaip persirengę šventės dalyviai keliaus Tiltų gatve, krėsdami įvairiausiais išdaigas, dainuodami. Miestelėnai turėtų nebijoti su jais bendrauti, derėtis, linksmai atsikirsti.

Jono kalnelyje persirengėliai visus įtrauks į šventės siautulį, kvies apsilankyti savo "trobose". Žydeliai siūlys parduotuvėlėse įsigyti puikiausių rūbų ir avalynės, naujausios literatūros, šviežiausio maisto ir kitų gėrybių. Netradicinės medicinos atstovai gydys unikaliu sirupu ir piliulėmis. Čigonės pranašaus ateitį, burdamos iš delno, plaukų ar nagų.

Tradiciniai Užgavėnių personažai Lašininis ir Kanapinis šiemet įkūrė po partiją. Lašininis simbolizuoja mėsiedo laikotarpį, sotumą, persivalgymą, žiemos tingulį. Jo komanda bandys įtikinti, kad toks gyvenimas itin patrauklus ir ragins balsuoti už "Lašininio partiją". Kam priimtinesnis pasirodys Kanapinio gyvenimo būdas: saikingas valgymas, aktyvumas tas galės balsuoti už "Kanapinio partiją".

Žiemos blogybės pasibaigs tik tada, kai bus sunaikinta Morė. Aukštas šiaudinis stabas žus liepsnose. Morės mirtimi pranašaujama žiemos pabaiga, gyvenimo negerovių, nesklandumų, išnykimas. Taip užbaigsime mėsiedo, linksmybių laikotarpį ir pradėsime priešvelykinio susitelkimo metą - gavėnią.

Irena NIŪNIAVAITĖ