Kitą sekmadienį, kovo 2 d., 16 val. visi miestelėnai kviečiami linksmai atšvęsti Užgavėnes ir palydėti žiemą ant Jono kalnelio. Šiemet Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro rengiama Užgavėnių šventė bus kiek kitokia nei kasmet.
Užgavėnių šventė
Pagal tradiciją Užgavėnių persirengėliai turi lankyti namus, kuriuose jų jau laukia šeimininkai. Blogas ženklas, jei tavo namus aplenks kaukių procesija. Atėjusieji įvairiai juokauja, o svarbiausia - linki namams visokių gėrybių. Kai miesto šventė vyksta ant scenos, ji lyg ir praranda savo tikrąją paskirtį, bet kito sprendimo regis ir nėra - juk nesuvesi viso miesto į kieno nors trobą, o dar blogiau - į salę.
Etnokultūros centras, ieškodamas geriausio varianto, kaip pademonstruoti natūralų Užgavėnių dialogą, šiemet Jono kalneliui skiria šeimininkus, pas kuriuos į svečius ateis persirengėliai su juokingomis oracijomis, šokiais, dainomis ir giesmėmis, įvairiausiais pokštais. Nebus apsieita ir be blynų.
Klaipėdiečiai kviečiami visa tai ne tik stebėti, bet ir patys siausti šiame linksmame šurmulyje. Kalnelio šeimininkai lauks kiekvieno kaukėto, nors negins ir atėjusių be kaukių. Tai gera proga ir padūkti bei pašokti linksmų liaudiškų šokių. Galiausiai susikaus Lašininis ir Kanapinis, bus sudeginta įspūdingo dydžio ir "grožio" Morė.
Kaukė atpažįstama iš elgesio
Norintys įsilieti į Užgavėnių šurmulį, tikriausiai jau susimąstė, kaip persirengti, po kokia kauke paslėpti veidą. Taigi šiandien plačiau apie Užgavėnių kaukes ir persirengėlių elgesio taisykles.
Senovės lietuviai kaukes pradėdavo daryti dar vasarą - radę veido dydžio medžio žievės gabalą, atidėdavo jį Užgavėnėms. Turtingesnieji iš anksto užsisakydavo kaukes pas klumpių drožėjus. Toks ruošimasis šventei rodo didžiulę jos svarbą. Yra kelios tradicinių kaukių grupės: "žydai", "čigonai", "ubagai", "vengrai", arkliai, meškos, giltinės, velniai, malpos.
Reikia pabrėžti, kad "žydai", "čigonai" ir "vengrai" visai nereiškia tautybės. Šie pavadinimai atsirado iš supratimo, kad svetimas (nelietuvis) yra kažkoks kitoks nei visi, kad jis yra iš kažkokio nepažįstamo krašto. Taigi šie pavadinimai reiškia daugiau paslaptingą kilmę nei tautybę.
Kaip teigia etnologai ir rodo senos Užgavėnių nuotraukos, visos kaukės buvusios labai panašios savo išore. Koks tai persirengėlis, buvo galima suprasti tik iš jo elgesio. Kiekvienas persirengėlis vaizdavo tai, kas jam labiausiai patiko, ką geriausiai pavykdavo įkūnyti.
Reikia priminti, kad Užgavėnių persirengėliais eidavo ne vaikai (jie daugiau buvo stebėtojai), bet veikliausi ir išradingiausi kaimo žmonės - nuo jaunuolių iki senelių. Dabar viskas pasikeitė. Kaukes maunasi vaikai, kurie nelabai žino, ką jie turi vaizduoti, kaip jie turi elgtis. O kiekviena kaukė turi savo elgesio normas.
Kreivos nosys ir laistymasis vandeniu
Labai populiarios buvo "žydų" kaukės. Čia svarbu tinkamai pasigaminti kaukės nosį. Ji turi būti ilga, kreiva (nors buvo kaukių ir visai be nosies), po ja turi tintaliuoti koks burbuliukas (sloga) arba turi būti įtaisyta vinutė. Visa tai "žydui" reikalinga tam, kad galėtų "gerai" išbučiuoti merginas. Šie persirengėliai moterims kišdavo negyvą varną ir klausdavo, ar dės kiaušinius. Jiems atsakydavo: "Rytoj dėjo, vakar dės". "Žydės" nešiodavosi drobulėje suvystytą "vaiką" su buteliuku vandens. Jei šeimininkai, pas kuriuos jos užklydo, nieko neduodavo, "vaikas" pradėdavo verkti ir "apšlapindavo" lovas.
Kita populiari kaukė - "čigonai". Čia vyrai persirengdavo moterimis, o moterys vyrais. Šie burdavo ateitį iš rankos, bet vis kažkaip netyčia buriamąjį apšlakstydavo vandeniu. Žinoma "čigonų" reikėjo ypač saugotis, nes jie labai greit gali apvogti, o jei jiems neįtiksi, gali padaryti "čigonų šmikštą" - visas persirengėlių būrys, susikibęs rankomis, perbėga visą trobą, neaplenkdamas lovų, stalų, spintų...
"Ubagų" giesmės ir "vengrų" vaistai
"Ubagai" su savo geradariais elgėsi labai pagarbiai. Giedojo jiems juokingas giesmes, prašė išmaldos į savo dideles terbas. Šeimininkai turėjo juos akylai stebėti, nes "ubagai" labai greit gali "lašinius iš puodo į amžiną atilsį padėti". Grauduliui sukelti nabagės nešiojosi suvystytus vaikus - tada išmaldos turi duoti vieną dalį jai, o kitą - vaikui.
Užgavėnių vaišėmis persivalgiusius žmones gydė "vengrai-daktarai". Jie nešiojo akinius be stiklų, turėjo buteliuką su gydančiu barščių rasalu. Vengrai vis gyrėsi savo pagydytais "amžinatilsiais".
Kitos kaukės persirengėlių būryje dažniausiai eidavo po vieną. Toks buvo ožys, kuris visus bado ir šlakstosi šlapia uodega. Ožka su pelenų pilnais speniais. Čigono pardavinėjamas arklys. Vaikus žnaibanti gervė. Velnias, užsirašinėjantis žmonių "griekus". Morę sauganti giltinė. Nebylūs tirliukas ir malpa.
Parodos
Užgavėnių kaukių pavyzdžių galima pamatyti Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre (Vežėjų g. 4) eksponuojamoje parodoje. Moksleivių grupėms čia rengiami edukaciniai Užgavėnių renginiai, kuriuose vaikai daugiau sužinos apie šventės papročius, kaukes, išmoks tradicinių žaidimų, dainų, ubagų giesmių ir erzinimų.
Paroda "Užgavėnių kaukės" užvakar atidaryta ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6) Joje eksponuojamos Mažosios Lietuvos istorijos ir Kretingos muziejų kaukių kolekcijos bei Klaipėdos moksleivių sukurtos kaukės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą