Klaipėda - 2017 m. Lietuvos kultūros sostinė

Klaipėda - 2017 m. Lietuvos kultūros sostinė

Kultūros ministerija informuoja, kad Kultūros ministro įsakymu nustatytas toks Lietuvos kultūros sostinių eiliškumas:

2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės projektas „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“;

2018 m. Marijampolės savivaldybės projektas „Laikas keičiasi ir keičia“;

2019 m. Rokiškio rajono savivaldybės projektas „Kultūros vingiai – nuo Nemunėlio iki Nemuno“.

Pasak Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Regionų kultūros skyriaus vedėjos Irenos Seliukaitės, ambicingame klaipėdiečių projekte teigiama, kad skelbiant Klaipėdą neužšąlančiu kultūros uostu norima pabrėžti miesto aktyvumą, siekiama aktualizuoti miesto istoriją, jūrinę kultūrą, pristatyti mieste kuriamus menus, akcentuoti miesto daugiakultūriškumą, stiprinti Klaipėdos, kaip nuolat gyvo, aktyvaus, inovacijoms atviro ir tolerantiško miesto – neužšąlančio kultūros uosto – įvaizdį.

Programą sudaro penkios dalys: visus metus įgyvendinama Klaipėdos kultūros rinkodaros programa, viena iš kultūros rinkodaros programos priemonių – 2017 m. bus pradedama diegti miestiečio – kultūros vartotojo – kortelės sistema, skirta didžiausią socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Kortelės turėtojas ne tik gaus informaciją apie vykstančius renginius, bet ir turės galimybę nemokamai arba su nuolaidomis naudotis muziejų ir kitų kultūros įstaigų paslaugomis, viešuoju transportu, mašinų stovėjimo aikštelėmis senamiestyje.

Eksperimentinių menų projektas „Laisvos kūrybos laboratorija“ sudarys galimybes atviroje erdvėje laisvai kurti ir bendrauti su visuomene. Kultūros kvartalo įveiklinimo programa, vykdoma senamiestyje, sudarys palankias sąlygas verslo, kultūros ir kūrybinių organizacijų sinergiškai veiklai. O programa „Klaipėda– neužšąlančios kultūros uostas“ turės 5 kūrybines platformas.

Marijampolės pateiktas projektas, vykdomas valstybės 100–mečio jubiliejaus metais, siekia atskleisti miesto istorijos puslapius, asmenybes, palikusias pėdsakus šalies kultūriniame, politiniame bei visuomeniniame gyvenime, kultūros proceso kaitą, padėti pažinti permainingą istoriją, besikeičiančią erdvę bei žmones. Penkios projekto programos įtrauks miestiečius, jaunimą, žymius kraštiečius į inovatyvią veiklą, pristatančią Marijampolės, kaip istorinio Lietuvos švietimo ir kultūros centro, vaidmenį tautinio atgimimo ir valstybingumo procese, įrodančią, kad laikas gali tapti miesto istoriją ir ateities vizijas jungiančiu elementu.

Rokiškio rajoną gyventojai vadina „miniatiūrine Lietuva“. Rokiškio rajono ribų kontūrai, sala Dviragio ežere ir Apvaliojo ežero formos triskart atkartoja Lietuvos kontūrus. Per Rokiškio krašto žemę teka ir mažasis Lietuvos upių tėvo Nemuno brolis Nemunėlis. Abipus Nemunėlio krantų išaugo daugybė kultūrą ir meną garsinusių ir garsinančių kūrėjų. Nemunėlis taip pat – sėlių krašto upė, jungianti ir skirianti lietuvių ir latvių tautas.

Noras plėtoti mieste kultūrinį tinklą, skatinti meno sričių sintezę, didinti miesto patrauklumą turistams bei ugdyti gyventojų pasididžiavimą savo miestu virto į idėją pretenduoti tapti Lietuvos kultūros sostine. Programos šūkis „Aš – Lietuvai, Lietuva – man“ aiškiai atspindi kultūrinių mainų tarp Lietuvos ir Rokiškio krašto idėją, taip pat tarnauja Rokiškio įvairiaplanio kultūrinio gyvenimo, kaip visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo refleksijos, idėjai.

Projekto „Kultūros vingiai – nuo Nemunėlio iki Nemuno“ tikslas – kultūrinių tradicijų, formuojančių vietos išskirtinumą ir tapatybę įtvirtinimas, vertingų novatoriškų kultūros idėjų įgyvendinimas ir kultūrinio turizmo skatinimas formuojant Rokiškio, kaip Lietuvos kultūrinio gyvenimo atspindžio, įvaizdį.

„Lietuvos kultūros sostinės" konkurso tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą regionuose. Nuo 2010 m. projektą „Lietuvos kultūros sostinė“ administruoja Kultūros ministerija. 2010–2012 m. laimėjęs projektas gaudavo po 100 tūkst. Lt iš valstybės biudžeto (dar tiek arba daugiau sudaro savivaldybės biudžeto ir rėmėjų lėšos). Nuo 2013 m. skiriama 200 tūkst. Lt. Dabar ši suma sudaro 57 tūkst. 924 eurus.

Iki 2013 m. konkursas buvo skelbiamas kasmet, bet savivaldybių prašymu pakeitus tvarką 2013 m. buvo nustatytas sostinių eiliškumas trejiems metams, kad vykdytojai turėtų laiko apgalvoti programas, rastų rėmėjų, galėtų planuoti savo lėšas.

2010 m. Lietuvos kultūros sostinė buvo Ramygala (Panevėžio r.), 2011 m. – Šilutė, 2012 m. – Anykščiai, 2013 m. – Palanga, 2014 m. – Panevėžys, 2015 m. – Žagarė, 2016 m. Lietuvos kultūros sostine bus Telšiai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder