Stasys Šimkus - taurių idealų asmenybė. Iš istorinės praeities jis iškyla kaip drąsus kovotojas už lietuvių profesionaliosios muzikos propagavimą bei tautinio identiteto puoselėjimą.
Su didele meile ir atsakomybe per nepilnus 57-erius savo gyvenimo metus, apimdamas plačius barus - liaudies kūrybą, chorinį sąjūdį, įvairių muzikos atlikėjų, kūrėjų ir pedagogų rengimą, profesionaliosios muzikos sklaidą, - tiek žodžiais, tiek darbais rodė tam laikmečiui ir ateičiai priimtinas gaires ir būdus lietuvių muzikinei kultūrai kelti.
Atidaryta iškilmingai
Į Klaipėdą atlikti savo didžiosios misijos S. Šimkus atvyko po studijų Varšuvoje, Peterburge, Leipcige ir Berlyne kaip menininkas, suformuotas pasaulinės klasikinės muzikos ir gerokai paliestas XX a. Vakarų Europos naujųjų srovių - impresionizmo ir ekspresionizmo. Jo vizija - įkurti čia aukšto lygmens muzikos mokyklą, simfoninį orkestrą ir operą.
1923 m. rugsėjo 30 d. įvykusio Klaipėdos muzikos mokyklos atidarymo metu muzikos seminarijos salėje iškilmingos kalbos neapsiėjo be vertėjo, nes be pedagogų ir mokinių, kurie buvo įleidžiami tik su specialiais lapeliais - kvietimais, dalyvavo žymūs Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai bei šio krašto aukštieji valdininkai - lietuviai ir vokiečiai.
Kalbas sakė iš Laikinosios Lietuvos sostinės atvykęs ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas ir švietimo ministras Leonas Bistras, Klaipėdos krašto direktorijos atstovas ir Klaipėdos miesto burmistras, iš šešių asmenų (lietuvių ir vokiečių) susidariusios mokyklai globoti Kuratorijos pirmininkas Jokūbas Stikliorius ir jo pavaduotojas R. Krips, antrasis būsimosios mokyklos direktorius - vokiečių muzikas A. Johow.
S. Šimkus džiaugėsi, kad buvo šelpiamas: Krašto direktorija paaukojo mokyklai dvejus vargonus, Lietuvos vyriausybė paskyrė mėnesinę pašalpą, Švietimo ministerija davė fortepijoną, atskiri asmenys paaukojo arba paskolino baldų ir muzikos instrumentų.
Atidarymo šventė baigėsi pedagogų koncertu. O po spalio 1 d. įvykusio mokinių susirinkimo prasidėjo pamokos.
Išsiskyrė čekų nonetas
Be keleto čia dirbti atvykusių lietuvių, 1924 m. steigiant simfoninį orkestrą, tuo metu vadinamą kapela, pedagogais buvo pakviesti aukštos kvalifikacijos muzikai iš Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Rusijos. Pagal rašytinę sutartį, įpareigojančią visus pedagogus koncertuoti, savo atlikėjišką meistriškumą ėmėsi demonstruoti dainininkai, solistai instrumentalistai bei jų ansambliai.
Ypač visus sudomino Čekų nonetas. Pamatyti ir išgirsti iš Prahos atvykusių jaunų menininkų - devyniais skirtingais instrumentais grojančio ansamblio - į Klaipėdą atskubėjo dr. Jonas Basanavičius, poetas Maironis, kita inteligentija. Čekų noneto klausėsi Rygoje ir Karaliaučiuje, Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Su šių instrumentalistų pagalba netrukus pedagogų kamerinius koncertus apvainikavo S. Šimkaus vadovaujamas konservatorijos simfoninis orkestras.
Pirmasis viešas šio kolektyvo koncertas įvyko 1925 m. gegužės 25 dieną, jame skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema "Miške", Mocarto "Don Žuano" uvertiūra, Bethoveno Simfonija Nr. 1 ir Luiso Spohro "Didysis nonetas" (atliko Čekų nonetas).
Koncertas vyko sausakimšoje Šaulių namų salėje ir sulaukė didžiulio pasisekimo bei lietuviškosios ir vokiškosios inteligentijos sveikinimų. Vėliau buvo surengta apie 100 koncertų visoje Lietuvoje, įskaitant ir laikinąją sostinę Kauną, kuriame be solinių koncertų orkestras dalyvavo Verdžio operoje "Aida".
Vietoje operos - kursai
Svarbų vaidmenį turėjo atlikti ir 1925 m. prie konservatorijos pradėtas leisti mėnesinis laikraštis "Muzika". Jo, kaip rašė S. Šimkus įvadiniame straipsnyje, pirmuoju darbu bus "blaivinti Lietuvoje meno sąmonę, lenkti, genėti kerėplas šakas, kad mūsų šalį pasiektų kuo daugiau tyrojo meno spindulių, kuriems veikiant įkaistų Lietuvos žemė ir pražydėtų savais meno gėlynais".
Rašydamas švietimo ministrui išsamų pranešimą apie muzikinės kultūros apgailėtiną padėtį Lietuvoje (jis išspausdintas ir "Muzikoje"), įtaigiai užsimena apie operos įkūrimą Klaipėdoje. Tą padaryti buvo galima praplečiant konservatoriją - kaip orkestrantams (kapelai), taip ir dainininkams įsteigus bendrabutį ir pakvietus čia mokytis po visą šalį išsibarsčiusį balsingą jaunimą. Iš jo būtų susidaręs puikus choras ir išryškėję operai tinkamų solistų. Tačiau 1925 m. vasarą į konservatoriją jau priimtus 39 dainininkus, negavus Vyriausybės paramos, teko beveik visus atšaukti.
Šią nesėkmę S. Šimkus užpildė kitais Lietuvai svarbiais darbais - buvo įsteigti ketverių metų vasaros kursai. Atostogų metu konservatoriją ir bendrabutį užplūdo iš visos Lietuvos sukviesti gimnazijų, mokytojų seminarijų ir vidurinių mokyklų muzikos ir dainavimo mokytojai, tarp kurių buvo ir vargonininkų. Pats S. Šimkus kartu su bendražygiu J. Žilevičiumi juo mokė muzikos teorijos dalykų, dirigavo kursantų vyrų choro surengtiems koncertams.
Kaip vienas iš vyriausiųjų dirigentų iš Klaipėdos, S. Šimkus 1924 m. vyko į Kauną - į pirmąją Lietuvos dainų šventę, vadintą Dainų diena. Ten, Klaipėdos jungtinio choro programoje, dainavo ir konservatorijos auklėtiniai. Jie ne kartą buvo Klaipėdos krašte surengtų Dainų švenčių dalyviai ir pagalbininkai, dainavo 1928 m. II Lietuvos dainų šventėje.
Įkvėpė mokinius
Klaipėdos muzikos mokyklos - konservatorijos įsteigimas buvo neregėtai stiprus, iki šiol savo vertės nepraradęs Lietuvos muzikinės kultūros "užtaisas". Pirmuosius žymius lietuvių muzikos pedagogus, tarp kurių buvo S. Šimkus, J. Žilevičius, I. Prielgauskas, K. Juozevskaitė, S. Grybauskaitė-Juodvalkienė, J. Čiurlionytė, rašytojai Balys Sruoga, Vydūnas, filosofas Kazys Trukanas, keitė kiti.
Nepasimetę sunkiuose istoriniuose vingiuose, tenkindami Klaipėdos krašto kultūrinius poreikius bei pratęsdami S. Šimkaus pradėtus darbus, Klaipėdos konservatorijos pedagogai su savo mokiniais sudarė pagrindą statant Klaipėdoje operas ir rengiant simfoninius koncertus, buvo nuolatiniai dainų švenčių, festivalių, įvairių renginių dalyviai, gausiais dėstytojų ir mokinių koncertais apdovanojo ne tik savo kraštiečius, bet ir daugelio kitų šalių klausytojus.
Neilgo, bet ryškaus S. Šimkaus veiklos Klaipėdoje laikotarpio (1923-1930 m.) darbai įkvėpė mokinius. Pasklidę Lietuvoje ar išblaškyti II pasaulinio karo po svetimas šalis, jie buvo veiklūs vargonininkai, chorų vadovai, dainų švenčių organizatoriai ir dirigentai, kūrėjai ir muzikos mokytojai, reiškėsi spaudoje ir knygų leidyboje.
Lietuvos operos istorijoje žinomi: dirigentas V. Marijošius, dainininkai A. Dambrauskaitė, J. Augaitytė, S. Sodeika, orkestro artistai - smuikininkas M. Buivydas ir valtornininkas A. Baužinskas. Aukštosios mokyklos pedagogais tapo fagotininkas K. Paulauskas, trimitininkas V. Šleivys, klarnetininkas P. Samuitis, chorvedžiai J. Motiekaitis, V. Arnastauskas. Įvairialype muzikine veikla išsiskiria J. Strolia, J. Bertulis.
Nuo 1990 m. žymių muzikų - konservatorijos auklėtinių J. Švedo ir J. Pakalnio - vardais pavadinti respublikiniai jaunųjų atlikėjų konkursai.
Dirigentui ir kompozitoriui J. Kačinskui 1991 m. suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas bei jo vardu pavadinta muzikos mokykla.
Knygomis, natų leidiniais bei prisiminimais į Lietuvą sugrįžo keletą dešimtmečių per pasaulį keliavęs ir lietuvybę gaivinęs tautinių instrumentų ansamblio "Čiurlionis" meno vadovas ir dirigentas, kompozitorius A. Mikulskis bei jo bendražygė O. Mikulskienė.
Stefa RIMKEVIČIŪTĖ
Jubiliejui - išskirtinis renginys
Jubiliejines sukaktis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija ketina paminėti išskirtiniu, unikaliu renginiu - mokytojų, dabartinių ir buvusių mokinių koncertu. Jo programa ketinama priminti ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos muzikinei kultūrai reikšmingus faktus.
S. Šimkus puikiai suprato, kad "mūsų kultūrinė ateitis (...) priklausys nuo to, ar pajėgsime plačia visuomenės minia išsiristi iš siauro rato miesčioniškų reikaliukų ir cackų į orbitą europietiškos, plačiąja to žodžio prasme, gilios dvasios ir muzikos sritį". Tad 1925 m. gegužę įvykęs pirmasis iš konservatorijos bendruomenės sudaryto simfoninio orkestro koncertas, kurio programoje, tarp kitų opusų, skambėjo ir M. K. Čiurlionio simfoninė poema "Miške", yra ir lietuviško simfoninio orkestro gimimo diena. O praėjus vos penkeriems metams po mokyklos įsteigimo konservatorijos bendruomenė susitelkė Ch. Gounod operos "Faustas" pastatymui
Abu kartus miestiečiai buvo pakviesti į Šaulių salę, kuri, tuomet talpinusi 800 klausytojų, buvo sausakimša. Todėl 2014 m. sausio 7 d. būtent šioje miestui istoriškai svarbioje meninėje erdvėje - Klaipėdos koncertų salėje - ir planuojamas jubiliejinis renginys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą