Lietuvių kryždirbystės tradicija – muziejuje Sankt Peterburge

Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos generalinė konsulė Sankt Peterburge Aušra Semaškienė.

 

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, lietuvių kryždirbystė – tai ne tik tradicinis amatas, bet veikiau „sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos: idėja, vietos ir meistro parinkimas, kūrybos procesas, pastatymas, pašventinimas, lankymas, sunykusio kryžiaus sudeginimas, naujo kryžiaus pastatymas“. „Šie mažosios architektūros paminklai įgyja gyvybę per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas, papročius”, - sakė B.Kulnytė.

 

Šio amato niekada nebuvo mokoma mokyklose, visas kryždirbystės ir liaudies skulptūrų gaminimo tradicijas savamoksliai meistrai, liaudyje vadinami „dievdirbiais”, perduodavo savo vaikams iš kartos į kartą.

 

Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo pripažinta Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru ir 2008 m. pabaigoje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe.