Miesto muziejai laukia statybininkų

Miesto muziejai laukia statybininkų

Gegužės 18-ąją minimą Tarptautinę muziejų dieną uostamiesčio muziejai pasitinka su naujomis viltimis - daugelį jų artimiausiu metu numatoma atnaujinti atsižvelgiant į laiko diktuojamą būtinybę.

Plastikiniai langai, modernios šildymo sistemos, apšiltintos sienos ir kitokie renovacijos atributai šiandien nestebina daugiabučių gyventojų arba kontorų tarnautojų, bet nemažoje dalyje Klaipėdos muziejų šie šiuolaikiški dalykai tebėra neįprasti.

Vis dėlto pamažu jie skinasi kelią į gyvenimą - valstybės mastu nuo 2007-ųjų įgyvendinamos Muziejų modernizavimo programos ir kitokių finansavimo mechanizmų dėka ne tik Klaipėdos muziejininkai, bet ir jų svečiai kultūros bei istorijos oazėse ilgainiui galės jaustis jaukiau ir patogiau.

Remontuos galeriją

Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė viliasi, kad jau ateinančius 2011-uosius keturių pastatų kompleksas pasitiks atsinaujinęs.

Sovietmečiu statyti galerijos pastatai nuo to laiko tėra patyrę tik kosmetinį remontą. "Niekas nebuvo iš esmės tvarkyta jau 30 metų. Stogai leidžia vandenį, pastatas labai neekonomiškas", - problemas vardijo K. Jokubavičienė.

Pagal Muziejų modernizavimo programą gavus 4 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ketinama pakeisti langus, šildymo sistemą ir pan. Šiuo metu yra rengiamas darbų planas, kurio įgyvendinimo ketinama imtis gegužės pabaigoje.

"Tikimės, kad darbai bus baigti iki šių metų pabaigos", - vylėsi pokalbininkė. Kadangi per šį laiką bus atnaujinamas visas galerijos kompleksas, dalis ekspozicijos laikinai bus neprieinama lankytojams, tačiau visiškai užsidaryti galerija neplanuoja.

Pokyčių laukia ir dar vienas Lietuvos dailės muziejaus padalinys - Laikrodžių muziejus. Anot muziejininkės Indrės Macijauskienės, pinigų muziejaus remontui žadama po dvejų metų.

"Pernai sutvarkėme parketą, nudažėme sienas. Tačiau langai čia yra seni - dar nuo atidarymo", - sakė pokalbininkė. Ūkine muziejaus baze nuolat yra rūpinamasi, tačiau kiauras stogas kiša koją reguliariai atliekamam kosmetiniam remontui - šią žiemą tirpstant sniegui vanduo užpylė parodų salę.

Delfinus - į laikinus namus

Didelei rekonstrukcijai šiuo metu rengiasi Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas. Anot jo direktorės Olgos Žalienės, ateinantį rugsėjį startuos pirmasis jos etapas, kurio metu bus pertvarkytas didysis delfinariumo baseinas, žiūrovų salė, vandens paruošimo sistema. Bus atnaujintas delfinariumo stogas, sienos, sumontuota pažangi šildymo sistema.

Šiuo metu projektas jau įsibėgėjęs - vyksta konkursas rangovui išrinkti. "Jeigu viskas vyks sklandžiai, rezultatai turėtų paaiškėti jau vasarą. Labai norėtume su realiais darbais tilpti į devynių nesezoninių mėnesių laikotarpį - nuo rugsėjo iki gegužės, kad laiku atvertume duris lankytojams. Todėl iš potencialaus rangovo norėtume ne tik kokybės, bet ir operatyvumo", - sakė O. Žalienė.

Rengiantis šiems darbams, iškilo klausimas, kur rekonstrukcijos metu įkurdinti delfinariumo gyventojus. Oficialaus paklausimo sulaukusi Kauno valdžia tik skėsčiojo rankomis. Klaipėdoje delfinams tinkamų baseinų taip pat nėra.

"Priimti delfinus gali Lenkija, Latvija. Atsarginis variantas - Graikija bei Ispanija, kur gyvūnai būtų sutikti išskėstomis rankomis ir galėtų dalyvauti pasirodymuose. Tačiau labiau norėtume, kad jie liktų Lietuvoje", - sakė O. Žalienė.

8 mln. litų atsieisiantys darbai - pirmasis delfinariumo rekonstrukcijos etapas. Vėliau komplekse turėtų atsirasti atviras baseinas.

Pokyčių laukia ir muziejus-akvariumas. Jo rekonstrukcijos projekte numatyta įranga gaminama Prancūzijoje. Numatoma pakeisti akvariumo įrangą, įrengti karantino akvariumą, naują vandens paruošimo sistemą, neatpažįstamai pasikeis muziejaus interjeras. Investavus apie 4 mln. litų, statybos darbus ketinama pradėti kitąmet.

Įsikurs viename komplekse

Atsinaujinti ruošiasi ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Atlikus pastato Didžiojoje Vandens gatvėje palėpių rekonstrukciją ir šalimais, sklype tarp muziejaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro, pastačius naujas saugyklas, čia persikeltų visi muziejaus skyriai. Šiuo metu darbo kabinetai ir saugykla veikia pastate Liepų gatvėje.

Anot muziejaus direktoriaus Jono Genio, palėpėje ketinama įrengti kabinetus, parodų salę. Bus įkurtas restauravimo centras. Naujose saugyklose veiks modernios vėdinimo ir temperatūros kontrolės sistemos. Parengiamiesiems darbams pagal Muziejų modernizavimo programą gauta ir panaudota apie 800 tūkst. litų. Kadangi finansavimas - netolygus, manoma, kad jiems įgyvendinti prireiks bent poros metų.

"Šiuo metu eksponatai mūsų saugyklose sugrūsti į 200 kv. metrų plotą, o naujosiose jis padidėtų apie tris kartus. Apskritai saugyklų problema aktuali visiems šalies muziejams", - sakė pokalbininkas.

Iki 2013-ųjų planuojama atlikti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus Klaipėdos piliavietės tvarkymo darbus. "Pilies muziejaus ekspozicijos plotas išsiplėstų iki 1000 kv. metrų. Čia norėtume įkurdinti detalią miesto ir pilies istorijos ekspoziciją, rekonstruojančią Klaipėdos gatves bei pastatus", - pasakojo J. Genys.

Eksponatus - į virtualią erdvę

Informacijos amžiaus inspiruotas procesas, prie kurio jungsis visos šalies muziejai, - eksponatų skaitmeninimas, t. y. jų perkėlimas į virtualią erdvę: muziejininkų parengtus eksponatų aprašus papildys jų atvaizdai trimatėje sistemoje, padaryti specialia technika

Pernai tam įkurtas LDM filialas - Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras. Įgyvendinti jo tikslus padeda regioniniai koordinatoriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių "Aušros" muziejus ir Lietuvos jūrų muziejus.

Anot Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko, Šiaulių "Aušros" muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, LIMIS projektas jau pajudėjo iš mirties taško.

"Ši programa labai svarbi visuomenei, nes visi norintieji galės pamatyti juos dominančius eksponatus, - sakė pokalbininkas. - Ne paslaptis, kad muziejų ekspozicijose pateikiama apie 5-10 proc. visų jų sukauptų eksponatų. Jų perkėlimas į skaitmeninę erdvę leis išsamiau susipažinti su Lietuvos muziejų fondais."

"Programa bus pratęsta"

Image removed.

Raimundas BALZA, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas

Bendrame Lietuvos kontekste Klaipėdos ir Klaipėdos krašto muziejai atrodo normaliai - jų modernizavimo lygis aukštesnis už vidutinį. Faktas, kad 2007-aisiais buvo pradėta Muziejų modernizavimo programa, labai džiugina. Tačiau ji neturi užtikrinto finansavimo.

Lėšos muziejams skiriamos iš Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, modernizavimas finansuojamas ir iš steigėjų kišenės. Todėl yra pagrindo manyti, kad iki 2015-ųjų suplanuota programa bus pratęsta - jeigu nėra garantuoto finansavimo, kaip gali būti garantuoti rezultatai?

Kalbant apie modernumą Klaipėdos muziejininkų veikloje, čia gausu gerų ženklų. Jūrų muziejus, be modernios ekspozicijos, yra išplėtojęs efektyvią ryšių su visuomene sistemą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus nuolat randa įdomių rakursų parodoms, LDM padaliniai garsėja įdomiomis edukacinėmis programomis.

[BANERIS]

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder