Mišelis Nostradamas: magas ar genialus poetas?

Vieni šaltiniai teigia, kad Mišelis de Notrdamas Nostradamusas (Michel de Notredame Nostradamus) gimė 1503 metų gruodį, kiti - kad 1504-ųjų sausį. Dar kiti mano, kad jis apskritai neegzistavo.

Vis dėlto tai, kad neturtingoje žydų šeimoje prieš pusantro tūkstančio metų gimė ligotas berniukas, kuriam pranašautas trumpas ir daugybę kančių atnešiantis gyvenimas, yra tiesa.

"Marsas grasina mums karo jėga..."

Medikų pranašystės išsipildė tik iš dalies: kančių jam pakako, tačiau jis pragyveno tais laikais tikrai nemažą laiko tarpą - 62 metus.

Baigęs universitetą, Mišelis įgijo menų magistro vardą, keliavo, studijavo astrologiją, tačiau vėliau apsistojo ties medicinos mokslu ir tapo pagal tų laikų mastus puikiu gydytoju. Na, o pranašauti Mišelis de Notrdamas pradėjo tiktai 1550 metais, kai persikraustė į Salono de Provanso miestelį, įkūrė savo viešbutį ir metė mediciną. 1555 metais jis išleido pirmąją pranašysčių knygą. Po to ėjo ir visos kitos.

"Magistro Mišelio Nostradamo pranašystės" iškart tapo, šių dienių žodžiais, bestseleriu, o mažai žinomas gydytojas iš Provanso - gyvu klasiku. Vis dėlto didysis pranašautojas ateities istoriją parašė taip painiai, kad vienareikšmiškai ją iššifruoti nei jo laikais, nei dabar nesugebėjo niekas.

Kaip ir priklauso save gerbiančiam pranašui, Nostradamas mėgo rašyti įmantriais, pompastiškais ir labai miglotais žodžiais, kuriuose daugybė alegorijų ir nutylėjimų. Tikslių datų jis beveik niekada nepateikdavo. Tipiška jo pranašystė atrodo taip: "Marsas grasina mums karinga jėga, septyniasdešimt kartų jis privers mus pralieti kraują". Nebūtina turėti labai lakią vaizduotę, kad tai būtų galima pritaikyti vos ne kiekvienam konfliktui - nuo šeimyninių ginčų iki pasaulinio karo. Skeptikai mano, kad tuose tekstuose nėra jokios prasmės. Vis dėlto šalininkų Nostradamas turi kur kas daugiau.

Koks spėjimo tikslas?

Ar atnešė šis pranašas naudos žmonijai - ginčytinas klausimas.

Nostradamo gerbėjai pateikia dešimtis neva išsipildžiusių jo pranašysčių pavyzdžių. Jis nuspėjęs Henriko II mirtį riterių turnyre, nurodęs egzotišką mirties priežastį (priešininkas sužeidė jį ietimi į akį); išpranašavęs greitą jaunojo karaliaus Pranciškaus II mirtį, jo žmonos Marijos Stiuart nevaisingumą bei jo daug metų trukusį priešiškumą anglų karalienei Elžbietai. Karalius Karlas IX ir jo motina Jekaterina Mediči, labai vertinę Nostradamo sugebėjimą, kartą specialiai atvyko į Saloną de Provansą prašyti, kad jis sudarytų jiems asmeninius horoskopus. Už darbą Mišeliui buvo pažadėtas dosnus atlyginimas - du tūkstančiai ekiu. Tačiau pačiam pranašui horoskopų sudarinėjimas nekėlė didelio susidomėjimo.

Netikėtai tarp karaliaus palydos jis pastebėjo vienuolikmetį berniuką. Tai buvo tolimas karaliaus Henriko Navariečio giminaitis. Nostradamas įkalbėjo karalių palikti juos vienumoje. Jis ilgai apžiūrinėjo berniuką, o po to aukštiems svečiams pranešė: berniukas taps Prancūzijos karaliumi. Tai skambėjo visiškai neįtikimai: Karlas IX turėjo tris brolius ir visi jie turėjo sūnų. Ir vis dėlto pranašystė išsipildė.

Metams bėgant Nostrdamo vardas apaugo legendomis. Pavyzdžiui, jam priskiria Spalio revoliucijos, ilgametės Stalino tironijos, "kai vergiška valdys atmosfera po meilės ir laisvės kauke", pranašystės. Arba: "Išlydytu auksu šviečia dangus, stebuklinga ugnis tapo žmonių žudike", - ar tik nekalbama apie atominę katastrofą?

Jei Nostradamas iš tikrųjų galėjo nuspėti ateitį, tai kaip jam tai pavykdavo? "Bandyti surasti painiose eilėraščių eilutėse veidrodinį realybės atspindį, mes pamirštame svarbiausia, - mano vienas iš tyrinėjančių Nostradamo palikimą žmonių, Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Vadimas Speranskis. - Pasak Karlo Jasperso, "kiekvieno spėjimo tikslas yra nuvesti mus į galimybių sferą, atverti tolimus horizontus ir sustiprinti suvokimo galimybių laisvę".

Paprastai tariant, įspėjimas - apsiginkluoti. Nostradamas vaizdingai mums pateikia įvairius tolesnės įvykių raidos variantus, ir mums lieka rinktis, kuris išsipildys. Iš tikrųjų ne taip ir svarbu, pranašas jis ar tik genialus poetas. Svarbiausia, kad sukūrė politinių pranašysčių eilėraščių žanrą. O šis, entuziastingai priimtaa amžininkų, iki šiol liko patrauklus.

Nostradamas sulaukė kritikos iš šventikų ir dvarininkų, politikų ir mokslininkų, astrologų ir jos priešų, protestantų ir katalikų. Jį kaltino ryšiais su puolusiais angelais ir piktosiomis dvasiomis, šarlatanyste, liaudies ir karališkosios šeimos demoralizavimu, slaptu atsidavimu judaizmui, pasitenkinimu savimi ir pasipūtimu, alkoholizmu ir neprofesionalumu. 1561 metų pavasarį Nostradamusas vos netapo fanatiškai nusiteikusių krikščionių, kaltinusių jį slaptu priklausymu liuteronams, auka. Jis bėgo į Avinjoną.

Tų pačių 1561 metų gruodžio 16 dieną, kai eilinis almanachas pasirodė knygų rinkoje, Provanso gubernatorius Klodas Savoiskis, važiuodamas pro Saloną, suėmė Nostradamą ir įkalino jį savo pilyje. Štai ką jis rašė savo laiške karaliui: "Aš įsakiau Nostradamą sugauti ir pristatyti man, uždrausti jam rašyti almanachus ir pranašystes. Teikitės man leisti jam padaryti tai, ką jūs nuspręsite". Sprendžiant iš to, kad Nostradamas liko gyvas ir tęsė savo publikacijas, karaliaus atsakymas nebuvo labai griežtas.

Nostradamas mirė 1566 metų liepos 2 dieną nuo komplikuotos podagros. Tuo metu jis buvo gana turtingas, gerbiamas žmonių, karalienės motinos patikėtinis ir asmeninis karaliaus gydytojas. Ir be galo vienišas. Iki pat gyvenimo pabaigos jis kentėjęs nesupratimą, pavyduolių intrigas ir priešų neapykantą. Jo draugų būrelis buvo gana nedidelis. 1552 metais jis skundėsi: "Salone, kuriame gyvenu, esu tarp gyvulių ir barbarų, mirtinų raštingumo ir išsilavinimo priešų"...

Epitafija, iškalta ant senovės romėnų maniera pastatyto antkapio, skelbia: "Čia ilsisi palaikai žymiojo Mišelio Nostradamo, kuris buvo pripažintas iš mirtingųjų labiausiai vertas aprašinėti ateities įvykius savo beveik dieviška plunksna..."

Išversta iš užsienio spaudos