Kelionė į save
Pirmą kartą spektaklis buvo parodytas I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje, ir salė lūžo nuo įsisiūbavusių žiūrovų, nors spektaklis buvo skirtas mažai auditorijai. Ant paties Liudo sukalto didelio stalo tilpo aibė popierinių gyvūnų: meška, kupranugariai, krokodilai, drambliai, begemotukas Nikodemas. Du pasakotojai, Kamilė ir Liudas, sekė V. V. Landsbergio pasaką ir žaidė. Įvairiais būdais judančias lėles iš popieriaus pasitelkę kantrybę visą mėnesį lankstė patys aktoriai, ieškodami naujų, nematytų formų, pavidalų, ir jos išėjo itin skulptūriškos, atsisakyta plokštumų. Kiekviena lėlė išlankstyta iš vieno popieriaus lapo. Scenoje skraidys origamio drugeliai ir bitės. Didžiuosius lankstinius akvarele praturtino dailininkė Liuda Liaudanskytė, kuri sukūrė ir scenografiją - tarsi didžiulį dykumos žemėlapį, kuriame keičiasi žemynai, peizažai. Kompozitorė Aušra Vaštakaitė sukūrė įstabią muziką pianinui, nors klausantis įrašo sunku patikėti, jog skamba tik vienas muzikos instrumentas - Aušros kūrybinis diapazonas itin platus, muzika estetiška ir fantastiška, švari. Dar scenoje "vaidina" dūmas, kuris kartais ir baugina, o kai kada tvyro kaip švelni lengva migla.
"Šią nuostabią V. V. Landsbergio pasaką statyti galvojome jau seniai, o dabar atėjo laikas prie jos prisiliesti ir papasakoti ją vaikams įdomiai. Mes pasakojame arklio istoriją, kaip jis dėl savo meilės pasišvenčia vienintėlei gėlei - Rugiagėlei. Ją nuvytusią kaip paslaptį užkasa Klaipėdos pajūryje, ir keliauja toli į Afriką, jos proprotėvynę, kur randa žydinčių rugiagėlių pievą, perduoda linkėjimus, kad žiemą nepamirštų jos kvapo. Ir laimingai grįžta namo", - svajingai pasakojo atviros kūrybinės grupės ir šviežių idėjų telkėjai. O namai aktoriams yra ten, kur juos pakviečia.
"Anksčiau statėme klounados spektaklį "Dykuma" pagal Sent Egziuperi "Mažąjį princą", - "Arklio Dominyko meilėje" kelionės, susitikimų tema atsikartoja. Manome, kad V. V. Landsbergio atspirties taškas irgi yra Egziuperi. Autorius yra išvykęs, bet tikimės, kad drauge su juo spektaklį galėsime pažiūrėti pavasarį. Jo tekstą teko kupiūruoti, nes neįmanoma per akademinę valandą papasakoti visos pasakos, nes spektaklį žiūri ir 3-4 metukų vaikai. Dar jaunesni žiūrovai atranda spalvų, formų pasaulį, lėlių gyvenimą. Meilės tema, gėrio ir blogio kova tampa aktuali priešmokyklinio amžiaus vaikams", - sakė spektaklio režisierė Kamilė.
"Ko galima pasimokyti iš rašytojų V. V. Landsbergio ir Egziuperi? Tokių dalykų, kaip meilė, arba daryti dėl mylimojo keistus dalykus neįmanoma išmokti. Tai - vienintelė platoniška meilė be išskaičiavimų, savanaudiškumo. Dominykas - jaunuolio prototipas, tačiau ir jaunos damos gali įsigilinti, ką gali padaryti dėl savo išrinktojo, kur dėl jo nukeliauti, kaip imtis atsakomybės ir išpildyti pažadą", - sakė L. Vyšniauskas.
Arkliukas, kurio požiūris toks landsbergiškas, susiduria su daug kliūčių ir grėsmių: lokiu ant ledo lyties vandenyne, kitų gyvūnų bukumu, bet sugeba viską įveikti, o ir visame kame įžvelgia, dėl ko tie sutiktieji nelaimingi. Tie gyvūnai, jų elgsena, arogancija - tarsi šiuolaikinės visuomenės modelis. Lengviausia pasmerkti nelaimėlius, bet padaryti įžvalgas, anot spektaklio statytojų, gali tik protingas arklys.
Žanrai susilieja
Paklausti, kodėl žavisi teatrine klounada, aktoriai ilgai negalvojo.
"Paskutiniajame spektaklyje nėra akis badančios, tradicinės klounados. Nors "balto" humoro, geros klounados yra kiekvienoje geroje medijoje ar spektaklyje - ne šiurkščios, ne lėkštos ar vulgarios. Tai yra ieškojimai, koks šiandien turi būti humoras ir klounas. Mes esame cirko ir teatro fanatikai, iš vieno ir kito stengiamės pasiimti, kas mums geriausia, ir padaryti "miksą". Kviečiamės šokėjus ir muzikantus, jie praturtina spektaklį. Kartais teatrui truputį trūksta cirko, ir atvirkščiai. Galvojame, kad "faina" nebūti stovinčiu vandeniu, visada yra siekiamybė neatpažįstamai pasikeisti", - sakė kūrėjai.
Abu aktoriai sakė, kad įdomus tas brandus žmogus, į kurį žiūrėdamas gali įsivaizduoti, kaip jis atrodė vaikystėje. Klounais Kamilė ir Liudas tapo natūraliai. Netikėtai pradėjo dirbti su vaikais, o šiems raudonnosiai personažai yra labai artimi, bendraujant nelieka jokio barjero, priima kaip savą. O tada atsirado ir klajojančio cirko palapinė, ir didžioji scena.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą