Antruosius metus festivaliui vadovaujanti klaipėdietė istorikė Lina Motuzienė pagarbiai kalba apie savo pirmtakus renginio direktoriaus poste ir vienu svarbiausių savo uždavinių vadina būtinybę išsaugoti tai, ką Nobelio premijos laureato, iškilaus humanisto, savito rašytojo Th. Manno asmenybės įkvėptas festivalis spėjo pasiekti per trylika gyvavimo metų. Solidi kultūringa publika, nemasinis pobūdis ir dvasingumas - renginio stiprybės, kurios, tiki pokalbininkė, tebeturi neišeikvoto potencialo.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį šių metų festivalio lankytojas?
Pirmiausia akcentuočiau, kad Th. Manno festivalis - vienas iš turiningiausių Kuršių nerijos vasaros renginių. Jį finansuoja Kultūros ministerija, Neringos miesto savivaldybė ir privatūs rėmėjai. Šiemet festivalį tradiciškai sudarys keturios dalys - diskusijos, muzikos bei meno programos ir kino naktys prie švyturio, kurios itin populiarios jaunimo gretose.
Diskusijų programoje dalyvaus Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, lenkų leidėjas Jerzy Illg, vokiečių rašytojas Michael Krüger, publicistė, leidėja, Th. Manno dienoraščių tyrinėtoja Inge Jens.
Džiugu, kad šiemet, kaip ir anksčiau, festivalis užsakė specialiai jam skirtą muzikos kūrinį - šiemet jį parašė kompozitorius Marius Baranauskas. Kompozicijos pristatymas taps festivalio atidarymo akcentu. Muzikinėje programoje laukia koncertai, skirti Frederiko Šopeno ir Roberto Šumano jubiliejinėms sukaktims, lietuviškos muzikos valanda, debiutantų pasirodymai. Festivalyje viešės fortepijoninis trio "FortVio", Kauno kvartetas, dainininkė Sigutė Stonytė, savo rečitalį surengs pianistas Lukas Geniušas.
Meno programoje išlieka gyva tradicija pristatyti Nidos dailininkų kolonijos darbus iš privačios klaipėdiečio Aleksandro Popovo kolekcijos. Th. Manno muziejuje bus atidaryta paroda, skirta rašytojo žmonos Katios ir jos šeimos gyvenimui.
Ar festivalis didžiuojasi turįs savą publiką?
Taip, tikrieji Th. Manno fanai netgi vasaros atostogas planuoja atsižvelgdami į festivalio laiką. Ypač užsieniečiai dažnai jau rudenį nori žinoti, kada vyks kitų metų festivalis. Renginiai sutraukia vis daugiau jaunų žmonių - čia ypač svarų vaidmenį atlieka kino naktys.
Žinoma, kad tarpukario metais, kai rašytojas Th. Mannas vasarodavo Nidoje, ji buvo kupina šurmulio, o miestelio pavadinimas buvo tapęs literatūrine sąvoka. Festivalio dienomis ši nuotaika, atrodo, vėl sugrįžta į kurortą.
Festivalio svečiai nagrinės, kas yra ir kokį vaidmenį atlieka dvasios diduomenė - intelektualai, menininkai. Ką pasakytumėte, pakviesta dalyvauti diskusijoje šia tema?
Neabejoju, kad Lietuvoje netrūksta intelektualių žmonių - bėda ta, kad jų nesimato. Trūksta dvasios vedlių, šviesulių, kurie padėtų formuotis kitokiai visuomenės nuomonei - tam dar turime subręsti. Kol kas šviesulių vaidmenį yra perėmę masinės kultūros stabukai. Nesusijęs su pramogų verslu veidas - gana retas svečias televizijoje, populiariojoje spausdintinėje žiniasklaidoje. Pacituočiau Tomą Venclovą, kuris pastebėjo, kad Vakarų Europoje intelektualai nuo seno sudaro atsvarą masinei kultūrai, turi savo erdvę žiniasklaidoje, daro įtaką visuomenei. Mes šio lygmens, deja, neturime - išskyrus pavienius pavyzdžius, tarkime, Leonidą Donskį. Štai kad ir Th. Manno kultūros centro kuratoriumas - jį sudaro nemažai intelektualių asmenybių, tačiau jos žinomos tik savame rate.
Kaip pradėjote vadovauti festivaliui?
Šio darbo pasiūlymo sulaukiau studijuodama magistrantūroje ir priėmiau jį nesudvejojusi. Dirbdama Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute nuolat girdėdavau kolegas kalbant apie Th. Manno kultūros centrą, o jo kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz pati nesyk kvietė mus dalyvauti festivalio renginiuose. Drauge šis darbas tai tapo dideliu išbandymu, nes niekuomet iki tol neteko daryti nieko panašaus. Anksčiau buvau nedaug susipažinusi su Th. Manno kūryba, bet kuo toliau, tuo ji man įdomesnė.
Prieš trylika metų festivalis prasidėjo klasikinės muzikos vakarų ir diskusijų forma; ilgainiui programą papildė dailės programa ir kino naktys. Dabar jis - trumpesnis ir turiningesnis nei anksčiau. O aš po pernykščio krikšto šiemet jaučiuosi daug tvirčiau. Esu dėkinga visai festivalio komandai - jį rengia nedidelė grupelė žmonių, dirbančių labiau iš idėjos, nes atlyginimai yra simboliški.
Viename gražiausių, bet drauge ir atokiausių šalies kampelių vykstantis renginys gerai žinomas sostinėje bei užsienyje. Kas tai nulėmė?
Manau, kad tai svarių festivalio temų nuopelnas. O kad festivalis - ne tik Klaipėdos krašto renginys, tikra tiesa. Kai pradėjau dirbti, man susidarė įspūdis, kad klaipėdiečiai apskritai nedaug žino apie šį festivalį - jis labiau žinomas Vilniuje, Kaune, užsienyje. Galbūt iš dalies tai susiję su tuo, kad ankstesni festivalio vadovai būdavo vilniečiai arba užsieniečiai, aš - pirmoji klaipėdietė. Todėl norėčiau priartinti renginį prie mūsų regiono.
Kokie darbai lauks pasibaigus festivaliui?
Po festivalio prasidės Th. Mannui skirta kultūros savaitė, o netrukus - ir kuratoriumo posėdis, kuriame bus svarstoma kitų metų tematika. Iki rudens vidurio norime paskelbti naują temą. Nuolat ieškome renginiams naujų erdvių, kurių pasirinkimas Neringoje - ribotas. Labai laukiame kitų metų žiemą buvusio sandėlio patalpose planuojamos įkurdinti Nidos menininkų kolonijos - čia bus ir viešbutis, ir patalpos parodoms, koncertams.
Esate istorikė, studijuojate Klaipėdos universiteto doktorantūroje. Kas nulėmė jūsų pasirinkimą? Ar ir ateityje regite save vadovaujančią festivaliui?
Taip, labai tikiuosi susieti savo studijas su darbu Th. Manno kultūros centre. Viliuosi, kad pavyks surengti daugiau istorijos konferencijų, seminarų, taip pat - ir skirtų jaunajai kartai. Potraukį istorijai įskiepijo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Pamparas, o pasirinkusi studijas nenusivyliau. Mano tyrinėjimų objektas - atminimo kultūra: kaip istorija pateikiama mene, žiniasklaidoje, kokia išlieka žmonių sąmonėje. Įdomu, kaip tai priklauso nuo atskirų asmenų valios, ką nulemia politikai ir menininkai. Atminimo kultūra Lietuvoje - nelabai tyrinėtas objektas, nes sovietmečiu tokios disciplinos išvis nebuvo, tačiau, nepaisant ideologijos gniaužtų, menininkų veikla darė ženklią įtaką visuomenei. Juo įdomiau mėginti pasivyti Vakarų valstybes, kur tokio pobūdžio tyrinėjimai atliekami jau kelis dešimtmečius.
XIV tarptautinio Th. Manno festivalio "Dvasios diduomenė?" programa
2010 m. liepos mėn. 10-17 d., Nida
Liepos 10 d., šeštadienis
19 val. Festivalio atidarymas. Savivaldybės aikštė.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Pradžios koncertas. J. S. Bacho, J. Haydno kūriniai. Marius Baranauskas - festivalio užsakyto kūrinio premjera chorui. Fortepijoninis trio "FortVio": Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė).Kamerinis choras "Aidija", meno vadovas Romualdas Gražinis.
Liepos 11 d., sekmadienis
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus. Žodžio programa. Pokalbis su rašytoju Michaeliu Kr'fcgeriu (Vokietija). Moderatorius Antanas Gailius.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. F. Chopino muzikos rečitalis. Lukas Geniušas (fortepijonas).
Liepos 12 d., pirmadienis
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus. Žodžio programa. Susitikimas su Prezidentu Valdu Adamkumi. Moderatorius Antanas Gailius.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. F. Chopinas ir Baltijos kraštų muzika. J. Vītols, H. Eller, J. Gruodžio pjesės solo smuikui, violončelei, fortepijonui. O. Narbutaitė "Rudens riturnelė. Hommage á Fryderyk" (1999) smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui. Tomas Petrikis (altas). Fortepijoninis trio "FortVio".
Liepos 13 d., antradienis
18 val. Nidos bendruomenės namai.
XIX - XX a. Nidos dailininkų kolonijos kūrinių iš privačios Aleksandro Popovo kolekcijos parodos atidarymas. Parodos kuratorė - Kristina Jokubavičienė.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. "Aidijos" rečitalis: 20 veiklos metų. Kamerinis choras "Aidija", meno vadovas Romualdas Gražinis.
Liepos 14 d., trečiadienis
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus. Žodžio programa. Susitikimas su leidyklos "Znak" redaktoriumi Illg Jerzy (Lenkija).
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. R. Schumanno kūrybos valanda. Fortepijoninis kvintetas Es-dur, op. 44; "Arabeska" fortepijonui. Vokalinis ciklas "Moters meilė ir gyvenimas" (Frauenliebe und -leben). Sigutė Stonytė (sopranas), Jurgis Karnavičius (fortepijonas). Kauno kvartetas: Karolina Beinarytė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Eglė Karžinauskaitė (altas), Saulius Bartulis (violončelė).
22 val. Kino naktys prie švyturio. "Lernavan", rež. Marat Sargsyan, 24 min., 2009 m., Lietuva. "Aš esi tu/You am I", rež. Kristijonas Vildžiūnas, 90 min., 2006 m., Lietuva. "Šeivamedžio žiedas", rež. Volker Koepp, 89 min., 2007 m., Vokietija.
Liepos 15 d., ketvirtadienis
18 val. V. ir K. Mizgirių menininkų namai. Parodos atidarymas.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Lietuviškos muzikos valanda: Vytauto Bacevičiaus ir Gra'9fynos Bacewicz kamerinė muzika. Vytautas Bacevičius. Poemos fortepijonui. Gra'9fyna Bacewicz. Styginių kvartetas Nr. 4. Jurgis Karnavičius (fortepijonas), Kauno kvartetas.
22 val. Kino naktys prie švyturio. "Duburys/Vortex", rež. Gytis Lukšas, 140 min., 2009 m., Lietuva. "Šviesos tolumoje", rež. Hans-Christian Schmid, 105 min., 2003 m., Vokietija.
Liepos 16 d., penktadienis
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Amžių sandūros muzika. A. Schoenberg "Pragiedrėjusi naktis" ("Verkl'e4rte Nacht") op. 4 styginių sekstetui. R. Strauss Salomės finalinis monologas iš operos "Salome". S. Stonytė (sopranas), J. Karnavičius (fortepijonas), Kauno kvartetas. Dovilė Sauspreikšaitytė (altas) ir Edmundas Kulikauskas (violončelė).
22 val. Kino naktys prie švyturio. "Sofija Scholl - paskutinės dienos", rež. Marc Rothemund, 116 min., 2004 m., Vokietija. "Vienos dienos kronika", rež. Vytautas Žalakevičius, 84 min., 1963 m., Lietuva.
Liepos 17 d., šeštadienis
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus. Žodžio programa. Susitikimas su Th. Manno dienoraščių leidėja Inge Jens. Moderatorė Ruth Leiserowitz.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Pabaigos koncertas. H. Purcell opera "Didonė ir Enėjas" (koncertinis atlikimas). Solistė Nora Petročenko. Atlieka kamerinis choras "Aidija", Kauno kvartetas. Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą