Išmintis
Telšių miškų urėdijos Eigirdžių girininkijos eigulį Petrą Dabrišių pažįsta jau pusė Lietuvos, pas jį vis dažniau randa kelius atvykėliai net iš Australijos ar Afrikos. Nebūtinai žmonės, dažniau - gyvūnai. Ir kiekvienas - su graudžia ar linksma istorija, kurias prieš kelias savaites ir pradėjome pasakoti.
Šiandien papasakosime, kaip P. Dabrišius buvo priverstas tapti bitininku.
Pirmasis bičių spiečius
Kai tik Petras apsigyveno apleistoje sodyboje, po kelių dienų į klevą prie namo atidūzgė bičių spiečius. Nors P. Dabrišius - bitininko vaikas, tačiau jau vaikystėje buvo sau prisižadėjęs, kad gyvenime tikrai nebitininkaus.
"Mūsų giminėje buvo daug bitininkų. Jie tokie užsidarę ir keisti man atrodydavo. Kai tėvas liepdavo padėti kopti medų ar kitus darbus atlikti, paklusdavau. Bet eidavau verkdamas", - sakė Petras.
Tačiau, kai bitės susispietė kleve, jis negalėjo jomis nepasirūpinti.
"Bites gali parduoti, atiduoti, bet nepasirūpinti jomis - baisus nusikaltimas, už kurį gali susilaukti klaikios nelaimės", - teigė eigulys.
Neverkdamas, kaip vaikystėje, jis bites susėmė. Reikėjo avilių. Netolimoje sodyboje buvo pastebėjęs apleistų, negyvenamų bičių namelių. Tad ėjo pas sodybos šeimininką jų prašyti. Papuvusius, patręšusius žmogelis atidavė Petrui už butelį. Taip išėjo, kad per kelerius metus bitės dauginosi, ir Petras jau turėjo medų kopinėti iš 5 avilių.
 |
| Šitam aviliui, kurį P. Dabrišius saugo svirne, gal 150-200 metų |
Sodyba pavirto bitynu
Ilgai netrukus Petrą pradėjo kalbinti dirbti komercinių medžioklių jėgeriu Plateliuose. Nors jie visai netoli Eigirdžių, tačiau plėšytis tarp sodybos ir Platelių Petrui nebuvo kaip. Pradėjo kalbinti brolį, kad atvažiuotų į Vilkynę gyventi. Šis, kiek pasvarstęs sutiko. Ir buvo atbogintas su karve, viščiukais ir 50 avilių su bitėmis.
Tie aviliai Petro broliui buvo atitekę kaip tėvuko, kuris buvo kolūkio bitininkas, palikimas. Kai kolūkiai pairo, pairo ir bitynas, kurį tėvukas buvo sukūręs. Net 150 avilių kolūkio bitininkas "ganė". Kai buvo dalijamas kolūkio turtas, dalis avilių atiteko tėvukui.
Taigi, kol Petras jėgeriavo Plateliuose, jo sodyba virto bitynu. O kai susiruošė atgalios, brolis vėl išsikraustė. Bet dalį bičių ūkio į Prienus nebesivežė. Taip Petras buvo priverstas tapti bitininku.
"Pradėjau ieškoti, kas medų susuktų. Taip bitės man atnešė žmoną Rasą", - kaip visada, kai prakalba apie asmeniškesnius dalykus, gudriai primerkęs savo linksmas akis pakikena Petras.
|
| Paprastai aviliai statomi žemėje. Petras sugalvojo kaip inkilą bičių namelį į medį įkelti |
Petro brolis sodyboje paliko per dešimt avilių, bet bičių šeimynoms besidauginant, reikėjo naujų bičių namelių. Kur bevažiuodamas, Petras vis dairėsi avilių. Pamato kokį įdomesnį, tai ir užsuka pas šeimininkus pasiteirauti, gal parduotų.
"Už dvidešimt-trisdešimt litų esu nupirkęs tikrų muziejinių retenybių. Visuose dabar gyvena bitės. Tik vieną esu pasidėjęs svirne. Jam gal 150-200 metų. Jau ir bijau, kad galutinai lauke būdamas nesutręštų", - sakė Petras.
Jis didžiuojasi, kad muziejinėse retenybėse sėkmingai ir šiandien gyvena bei gausiai medų neša bitutės.
"Produktyviausiame avilyje anksčiau buvo apgyvendintas šuo. Kai aš tą "šuns būdą" parsivežiau, reikėjo gerai išvalyti, išplauti. Dabar kiekvienais metais iš jo daugiausiai medaus išsukame", - pasakojo Petras.
Šventas dalykas
"Bitėmis reikia rūpintis kaip senu žmogumi, kaip geru draugu. O jos vis dauginasi ir dauginasi. Aš jau nebeturiu jėgų plėsti bityną. Bet, kai pamatau vėl atsidalijusį bičių spiečių, privalau ką nors daryti. Tai skambinu pusei Lietuvos, kol ką nors prisikviečiu susisemti bičių spiečių", - padūsavo Petras.
Nors ir tapęs bitininku ne savo noru, vis dėlto bites jis laiko šventu dalyku.
"Jei ką nors bitei blogai padarysi, tavęs lauks bjauri ateitis. Senovėje už bičių vogimą grėsė mirtis - pakardavo. O už gerą apsiėjimą su medaus nešėjomis tau ir dangus atlygins", - dėstė Petras.
Kiekvieną atvykėlį, atklydėlį jis būtinai medumi pavaišina. Ir pats kvatojasi: "Pigiai man tos vaišės atsieina. Na, kiek žmogus to medaus gali laižyti? Šaukštą, kitą ir jau sotus".
Ir dar pabrėžė, kad nuo avilio nepriklauso, kiek medaus bus sunešta - viskas esą priklauso nuo to, kokioje vietoje avilys pastatytas.
Bus daugiau
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą