Žardės gyvenvietė toliau atveria paslaptis

Paveldas

K asinėdami didelėje teritorijoje į pietus nuo Jūrininkų prospekto archeologai aptiko galbūt net tūkstantmečių senumo gamybinę zoną. Tyrinėjamoje maždaug 2 ha ploto teritorijoje, priklausančioje į Kultūros vertybių registrą įtrauktai Bandužių-Žardės senovės gyvenvietei, kur plėsis A. Griciaus autotransporto įmonė, aptikta su geležies gamyba susijusių duobių.

Pasak Klaipėdos universiteto doktorantės archeologės Ievos Masiulienės, vienos duobės buvo naudojamos nudeginti nuo rūdos nereikalingoms organinėms medžiagoms, kitos - medžio anglies gamybai. Vėliau rūda ir medžio anglis sluoksniais būdavo dedamos į geležies lydymo krosneles ir degamos, o gautas produktas - kritė - naudotas gaminti geležies dirbiniams.

Beje, prieš keliolika metų geležies lydymo krosnelę netoli šiuo metu kasinėjamos teritorijos atlikdamas žvalgomuosius tyrimus yra radęs istorikas Jonas Genys.

Prieš dvejus metus kasinėdama gretimame sklype, kur jau stovi A. Griciaus įmonei priklausantys pastatai, I. Masiulienė aptiko kūjį - spėjama, kad netoliese galėjo darbuotis ir kalvis.

Šiųmetinių tyrinėjimų metu rasta ir molinių puodų fragmentų, židinys su nuo karščio suskeldėjusiais akmenimis, taip pat laikino pastato pėdsakai - jį čia buvus išduoda keturkampiu žemėn sukalti nusmailinti mediniai kuolai. Žmonių gyvenimo pėdsakų šioje vietoje neaptinkama.

Tiesa, anot I. Masiulienės, čia yra buvusi jau kur kas vėlesnių laikų sodyba, kurią, be kita ko, išduoda surastos monetos, tarp kurių yra 1853 metų carinė moneta bei maždaug tokių pačių metų vokiškas pfenigis.

Pasak I. Masiulienės, kultūrinis sluoksnis, nors jis ir negalėjo būti intensyvus, jeigu apskritai buvo, sunaikintas sovietmečiu - čia darbavosi kolūkiečiai.

Kokio laikotarpio yra aptikta gamybinė teritorija, tiksliai dar nežinoma - į šį klausimą atsakys radiokarbono tyrimai. Gretimame sklype prieš porą metų aptikti radiniai (iš viso buvo 37 objektai: židiniai, rūdos apdegimo židinėliai, medžio anglies gamybos duobės, šulinys, sidabrinio ilgojo pinigo fragmentas) datuojami I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. Teritorijoje yra buvę rasta titnago dirbinių - jie liudija, jog čia turėjusi būti finalinio paleolito gyvenvietė.

Giedrė NORVILAITĖ