Akordeonistas šlovės valandas išgyveno Japonijoje

Įkvepia Lietuvos peizažas

Akordeonistas lenkia pirštus – iš Anglijos grįžęs atostogų į Lietuvą jis kone kasdien koncertuoja, kartu su šiauliečiu akordeonistu Martynu Levickiu virtuoziškų akordeonistų oktete groja P. Čaikovskio kūrinius. „Tai gal net ne atostogos, tinginiauti nėra kada“, – svarsto. Po keturių metų laikotarpio, kiek gyvena ir mokosi Anglijoje, A. Goris tėvų namuose Kelmėje pagaliau gali pasilikti ilgėliau.

Laisvu nuo koncertų ir repeticijų laiku jis užsiiminėja kūryba, nes buvimas Lietuvoje ypač kūrybiškai stimuliuoja – pagauna didžiausias įkvėpimas.

„Ypatingos aplinkos man nereikia – užtenka kraštovaizdžio važiuojant mašina. Dar pats nesuprantu, kodėl įkvepia būtent Lietuva. Galbūt todėl, kad čia jaučiuosi namie. Kyla noras dirbti. Atsisėdu ir groju tol, kol nebelaiko smegenys“, – šypteli.

Ankstyvoje vaikystėje vaikinas klausydavo senų įrašų ir diriguodavo. Vaiko muzikos poreikį pastebėjusi mama nuvedė į muzikos mokyklą.

A. Gorį akordeonas sužavėjo ne iškart.

„Mokykloje norėjau groti gitara, bet tokios galimybės Kelmėje nebuvo. Kaip alternatyvą pasiūlė akordeoną. Mama įtikino, kad akordeonas yra gerai, ir pradėjau mokytis. Nelabai žinojau tokį instrumentą, mačiau senelius juo grojančius kapeloje“, – pradžią prisiminė muzikantas.

Pusė metų buvo atradimo laikotarpis. Aistringo susidomėjimo akordeonu nebuvo, kol nepamatė koncerte grojančios muzikos mokytojos Vaivos Bukantienės. „Pirmosios mokytojos dėka pamačiau akordeono grožį. Ji man davė gerus pagrindus, tuo labai džiaugiuosi“, – sakė A. Goris. Po to sekė mokslai Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijoje.

Klasikinė apranga irkluotojų klube

Baigęs mokyklą A. Goris norėjo išbandyti kažką naujo. Atsiradus galimybei išvažiuoti į Angliją, ja pasinaudojo, tiksliai nežinodamas, ko nori. „Norėjau atrasti, patirti kažką naujo. Apsigyvenau Plymute ir ėmiau ieškoti, ką gali veikti akordeonistas iš Lietuvos šalyje, kurioje akordeonas neatrastas“, – pasakojo vaikinas.

Pirmoji muzikinė patirtis, vieta, kurioje A. Goris pradėjo groti, – irkluotojų klubas. Lietuvoje jis buvo pripratęs, kad atlikėjai visuomet rengiasi solidžiai: puošiasi baltais marškiniais, juodomis kelnėmis, avi klasikinius batus. Dvejus metus muzikantas negalėjo priprasti prie laisvės – į visus koncertus ėjo apsirengęs solidžiai. Tik palaipsniui atsirado spalvotos petnešos.

„Mokantis Šiauliuose grodavome iš natų, dažniausiai grupe, viskas buvo tiksliai sudėliota į vietas. Anglijoje reikėjo scenoje būti vienam. Net neįsivaizdavau, ką reikėtų groti irkluotojų klube. Susirinkau visus savo valsus, lengvąjį repertuarą ir pradėjau. Nuo čia prasidėjo mano kūrybinis procesas“, – dėstė A. Goris.

Pirmus metus vaikinas intensyviai mokėsi anglų kalbos, svarstė, kur studijuoti. Kadangi mokykloje jau buvo atsigrojęs klasikinių kūrinių, atmetė šios muzikos kalvę Karališkąją muzikos akademiją. Pasirinko muzikos atlikimo specialybės studijas Univesity of West London. Visame universitete lietuvis A. Goris yra vienintelis akordeonistas.

Pasak Aurimo, akordeonas daugelio dar neatrastas kaip modernus instrumentas, kuriuo galima groti įvairaus žanro ir stiliaus muziką.

Grupėje – skirtingų šalių atlikėjai

Nutarusi suburti grupę dainininkė Barbara-Barbarella ieškojo muzikantų. Internete pastebėjusi akordeonistą, „Lietuvos talentus“ laimėjusį M. Levickį, pasiūlė jam prisijungti prie grupės. Dėl užimtumo Martynas pasiūlymo atsisakė, tačiau į savo vietą pasiūlė A. Gorį.

Vaikinas grupėje „Barbarella's Bang Bang“ ėmė groti nuo pat jos įkūrimo pradžios. Pagrindinis grupės tikslas buvo susirasti darbą muzikuoti kavinėse. Debiutine scena tapo pakvaišęs italų restoranas, kur visi šoka ant barų.

„Bang bang – tai kūrybiškumo sprogimas, daugelio spalvų pliūpsnis. Kai mūsų klausia, kokio stiliaus muziką grojame, labai sunku atsakyti“, – sako A. Goris. Jis įvardintų grupę kaip avangardinio folkroko, su čigonišku prieskoniu, tačiau kiekvienam nariui atrodytų kitaip.

Muzikos atlikėjai įterpia teatro, vaidybos elementų, didelį dėmesį skiria sceninei aprangai. Kiekvienas yra tam tikras personažas, nors pasirodymuose labai daug improvizacijos – nebūna vienodų koncertų.

„Semiamės įkvėpimo vieni iš kitų, nes kiekvienas grupės narys atsineša skirtingą patirtį iš savo šalies. Tai veikia mūsų muziką. Galbūt tai yra mūsų sėkmės paslaptis“, – svarstė A. Goris. Šiuo metu grupėje groja muzikantai iš Italijos, Latvijos, Lietuvos ir Anglijos.

Vaikinas pripažįsta, jog išgarsėti ir pelnyti pripažinimą Anglijoje yra labai sudėtinga.

„Londone toks jausmas, kad kaskart pasirodai vis naujiems žmonėms, nors praėjo nemažai laiko. Džiugu, kad pamažu atsiranda fanų, kurie pradeda lankytis mūsų koncertuose reguliariai“, – pasakojo muzikantas.

Žvaigždžių valanda Japonijoje

Pernai grupė „Barbarella's Bang Bang“ grojo viename didžiausių pasaulio muzikos ir menų festivalių po atviru dangumi – „Glastonburio“ festivalyje Didžiojoje Britanijoje. Po jų pasirodė grupė iš Japonijos, kurios vadybininkai pasiūlė įrašius albumą jį pristatyti Japonijoje.

Nuo to laiko grupės pagrindinis tikslas buvo albumas, stabdis – lėšų trūkumas. Albumo leidybai muzikantai surinko pinigus interneto svetainės pagalba, už mažiausią paaukotą sumą pinigų mainais siūlė gerą karmą, už didžiausią – privatų koncertą.

Debiutiniam albumui išvydus dienos šviesą šią vasarą grupė buvo pakviesta į Japoniją. Turas džiaugsmingai prasidėjo jau oro uoste – muzikantus pasitiko keli gerbėjai, prašantys autografų.

Tris dienas grupė grojo muzikiniame festivalyje, turėdavo po tris koncertus per dieną. Atlikėjai labiausiai baiminosi, ar iš viso ateis žmonių. Užlipę į sceną pamatė sausakimšą auditoriją – klausytojai buvo sulipę vos ne į medžius.

„Turime vieną dainą, kuri prasideda gitaros solo. Gitaristas grodamas dinamiškai leidžiasi žemyn ir padaro 20 sekundžių pauzę. Per tą laiką tūkstantis žmonių tiesiog žiūrėjo į mus sustingę. Tokios intensyvios pauzės muzikiniame festivalyje nesu gyvenime matęs“, – džiaugėsi A. Goris. Susižavėję pirmuoju koncertu, dalis klausytojų sekė muzikantus viso turo metu.

„Tokijuje reklamavome savo albumą parduotuvėse, į koncertus susirinkdavo labai daug žmonių. Tai privertė mus pasijusti didžiulėmis žvaigždėmis! Labai geras jausmas“, – prisipažino akordeonistas.

Kiekvieno muzikanto svajonė – groti, keliauti, kurti, ieškoti įkvėpimo. Tai pamažu tampa realybe. Viena realesnių svajonių – „Barbarella's Bang Bang“ koncertas Lietuvos muzikiniame festivalyje.