Parodą, menančią šių gražių sukakčių istoriją, surengė žinomas mūsų miesto kolekcininkas Šarūnas Toliušis. Su juo ir kalbamės apie šių svarbių datų Lietuvai minėjimą, unikalius parodos eksponatus bei dar neatrastų istorinių lobių ieškojimo subtilybes.
Panašias parodas organizuojate nebe pirmą kartą. Kuo ypatinga ši?
Berods, jau penktą kartą šiame prekybos centre rodau eksponatus iš savo kolekcijos. Ankstesniais metais rengiau parodas apie Klaipėdos krašto pinigus, spaudą, pašto ženklus. Be to, surengiau parodą "Pakeliui į eurą" (nuo Kosciuškos pinigų iki euro) bei ekspoziciją garsių mūsų lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-osioms žūties metinėms paminėti. Na, o dabar eksponuojama paroda, veiksianti iki vasario 18 d., yra išskirtinė. Juk Lietuva mini savo valstybingumo šimtmetį. Neprisidėti prie tokio paminėjimo man, kaip istorikui ir kolekcininkui, būtų tiesiog negražu.
Parodoje gausu paprasto žmogaus akiai neregėtų praeitį menančių daiktų. Kuris iš jų pats vertingiausias?
Man jie visi yra brangūs. Aišku, yra ir išskirtinių eksponatų. Sakykim, knyga "Lietuvos steigiamasis seimas 1920-1921". Joje pasakojama apie kiekvieną to meto seimūną. Unikali yra 1898 metais Štutgarte (Vokietija) apie Lietuvą išleista knyga "Litauen". Joje yra daug įdomybių. Šį leidinį siūliau vienam vertėjui išversti į lietuvių kalbą. Atsimušėm į pinigus. Retas yra Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto medalis...
Kaip užsikrėtėte aistra kapstytis po istorijos lobynus?
Galima sakyti - nuo vaikystės. Mano tėvas buvo garsus Lietuvos kolekcininkas. Todėl sekti jo pėdomis buvo labai paprasta. Jei iš mokyklos "parsinešdavau" penketą, tai tėvukas man padovanodavo penkis pašto ženklus. O jei gaudavau dvejetą - tas markutes atimdavo. Taigi stengtis buvo dėl ko. Na, o kai prieš kelis dešimtmečius tėvukas iškeliavo anapilin, visą jo kolekciją paveldėjau aš - vienintelis šeimoje buvęs vaikas.
Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse profesorius Liudas Mažylis Berlyne atrado vasario 16-osios akto originalą lietuvių kalba. Kokį dokumentą norėtumėt rasti jūs?
Liudo Mažylio radinys yra vertas šimtmečio titulo. Didžiausia pagarba profesoriui. Tiesa, kai ką esu radęs ir aš. Ne taip seniai, vartydamas savo archyvus, radau vieną įdomų dokumentą. Jis leidžia manyti, kad legendinė Belovežo giria po Pirmojo pasaulinio karo galėjo priklausyti Lietuvai. Mano tėvas buvo miškininkas. Jam to dokumento originalą kadaise perdavė urėdas Zbignevas Vidugiris. Šis žmogus Lietuvos Žemės, miškų ūkio ir valstybės turtų ministerijos 1918 m. gruodžio 9 d. raštu-įgaliojimu buvo įpareigotas iš Vokietijos okupacinės valdžios priimti visą Belovežo miškų ūkį. Ar šis nurodymas buvo įvykdytas, nežinau. Tačiau šis dokumentas vertas istorikų dėmesio. Dabar dalis Belovežo girios priklauso Baltarusijai ir dalis - Lenkijai. Žinia, 1991 metais Belovežo girioje buvo pasirašyta svarbi istorinė sutartis, pradėjusi Sovietų Sąjungos griūtį. Nesu užsibrėžęs sau konkretaus tikslo ką nors rasti. Istoriniai radiniai dažniausiai slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose.
Švenčiame du svarbius Lietuvai jubiliejus. Ar deramai juos pasitinkame?
Kalbėsiu tik apie sausio penkioliktąją - Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 95-ųjų metinių datą. Tikrai pasigedau daugiau dėmesio šiai šventei iš miesto valdžios. Apie Klaipėdą yra išleista keletas istorinių knygų, tačiau vieno, susisteminto, visiems pagal tekstą ir kainą prieinamo leidinio mūsų miestas neturi. Nesuprantu, kodėl mokyklose, spaudoje yra mažai kalbama apie 1923 m. sukilimo kariuomenės vadą Joną Budrį, kitus iškilius to meto įvykių žmones. Norėtųsi, kad ir apinka prie paminklo sukilimo dalyviams Skulptūrų parke būtų gražesnė. Daug ko pasigedau. Po penkerių metų mūsų uostamiestis minės 100-ąsias prisijungimo metines. Viliuosi, kad jos bus paminėtos gerokai iškilmingiau.
Girdėjome, kad ketinate greitai išleisti knygą. Apie ką ji bus?
Ji vadinsis "Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939". Pats pavadinimas pasako apie ką knygoje bus rašoma. Ji bus gausiai iliustruota. Savo kūrinį skirsiu Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 95-mečiui ir Lietuvos valstybės šimtmečiui. Knyga jau maketuojama ir dienos šviesą išvys per artimiausius mėnesius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą