Jaunimo dovana Klaipėdos gimtadieniui - roko opera "Eglė žalčių karalienė"

Kūrybinės pajėgos tikisi, jog ši iniciatyva, pelniusi Jūros šventę rengiančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ pritarimą ir palaikymą, padės išjudinti įprotį didžiąsias šventes minėti dažnai per televiziją šmėžuojančių veidų draugijoje, paliekant vietinių kūrėjų potencialą antrajame plane.

Anot muzikos studijos „Grock“, kurioje prieš ketverius metus gimė roko operos idėja, vadovo, muzikos pedagogo Lino Švirino, kartą per metus vykstanti Jūros šventė, kurios dienomis visas šalies publikos dėmesys nukrypsta į uostamiestį, yra puiki dingstis pristatyti ryškiausias kūrybines iniciatyvas, labiausiai pavykusius klaipėdiečių muzikinius projektus visai Lietuvai. „Visai šaliai žinomų svečių sveikinimai yra svarūs ir reikalingi. Tačiau esu tikras, kad didžiausios šventės scenos turėtų tapti erdve klaipėdietiškiems akcentams“, – įsitikinęs L. Švirinas.

Pirmoji roko operos „Eglė žalčių karalienė“ versija 2008 metais sumanyta uostamiesčio muzikos studijoje „Grock”. Jos ugdytinė Kristina Muravjova parašė muziką S. Nėries eilėms ir kartu su drauge Gintare Paulikaite subūrė bičiulius bendram projektui. Šis pirmiausia pristatytas koncertu, o po metų išaugo į muzikinį spektaklį, kuris buvo atliktas Jaunųjų talentų festivalyje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT). Lyriškos instrumentinės dainos, nesenstanti dramatiška meilės istorija, jaunatviškas atlikėjų veržlumas tąsyk sužavėjo ne vieną.

Dabar projekto atlikėjų sudėtis dėl suprantamų priežasčių yra visiškai pasikeitusi – dauguma jų baigė studijas, tapo įvairių meno sričių profesionalais, o daliai iš jų muzika liko tiesiog pomėgis.

Dainų autorė ir pirmoji Eglės partijos atlikėja K. Muravjova pagrindinį vaidmenį patikėjo profesionaliai džiazo vokalistei ir tarptautinių konkursų laureatei, Klaipėdos universiteto vokalo dėstytojai Raimondai Vaičiūtei, kuri rengia naują kūrinio aranžuotę.

Roko operos „Eglė žalčių karalienė“ režisierė – Prancūzijoje gyvenanti ir į Lietuvą specialiai atnaujinti projekto sugrįžusi Lina Linkevičiūtė, kuriai pirmasis šio kūrinio sceninis pastatymas tapo sėkmingu režisūros studijų baigiamuoju darbu. Spektaklio choreografė – Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja Indrė Puišytė – praturtino roko operą naujais vizualiniais sprendimais.

Operos kūrybinėje komandoje šiuosyk yra arti 30 žmonių. Scenoje pasirodys jaunosios Klaipėdos džiazmenės, Stepono Januškos mokinės, Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto Režisūros katedros studentai, aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio ugdytiniai, „Grock“ muzikos studijos jaunosios dainininkės. Eglės tėvo partiją atlieka KVMT solistas Kęstutis Nevulis.

Roko operos muzikantų ansamblyje gros KU Menų fakulteto magistrantai bei „Grock“ muzikos studijos nariai, aštuonių šokėjų komandą sudaro KVMT šokėjai bei KU Menų fakulteto Choreografijos katedros studentai bei absolventai. Trys Eglės sūneliai – Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro auklėtiniai.

Jaunieji kūrėjai tikisi, kad jau trečiąsyk naujai pristatomas projektas turės nenutrūkstamą tąsą. „Didžiausias noras – kad apie roko operą sužinotų visa Lietuva, nes ji išties verta publikos intereso“, – sakė režisierė L. Linkevičiūtė. Komanda atvira prodiuserių bei renginių organizatorių pasiūlymams bendradarbiauti.

Stilingais natūralių audinių drabužiais operos dainininkes puošia aprangos parduotuvė „Yzzy“, veikianti PPC „Akropolis“ Vilniuje ir Klaipėdoje. Šokėjų kostiumams medžiagą tiekia įmonė „Šilko tekstilė“.