„Ant lėkštutės“ – svarūs renginiai
Šis festivalis, kurio pavadinimas bei simbolis atkeliavo iš Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus – menų mecenato – šeimos herbo, rengiamas jau ketvirtą kartą.
Šio festivalio sumanytoja ir rengėja Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė bei klubas „Kretingos krašto ainiai“ ir jo vadovas Antanas Vinkus, meno vadovė – Šarūnė Petruškevičienė.
V. Kanapkienė sakė, jog išvien su kraštiečiais turėję bendrą kilnų tikslą – sugrąžinti į Tiškevičių dvarą menus: „Vasarą dvaras šurmuliuoja nuo svečių gausos: jį lanko ekskursijos, pavieniai svečiai, atvyksta vestuvių palydos. O rudeniop, kai menės ištuštėja, norisi, kad čia skambėtų muzika, poezija, būtų rengiamos parodos. Kitaip sakant, kad čia mėnuo su žvaigžde, Tiškevičių giminės simboliai, nuolatos būti norėtų“, – festivalio idėją apibūdino V. Kanapkienė.
Atgimstantis Kretingos dvaras, jos žodžiais, tampa reprezentacine miesto vieta – restauruojami pastatai, tvarkoma infrastruktūra. „Norėjosi, kad atgytų ne tik dvaro išorė, bet skambėtų ir vidus: kad čia būtų rengiami klasikinės muzikos koncertai, pasirodytų žmonių pamėgti muzikos atlikėjai. Juk šiandieną ne kiekvienas kretingiškis gali nuvykti į renginius didmiesčiuose, todėl kultūrą ir meną mėgstantiems žmonėms norime visa tai pateikti čia pat“, – kalbėjo V. Kanapkienė.
Skatins jaunuosius talentus
Apžvelgdama šiųmetinio festivalio programą, V. Kanapkienė išskyrė lietuvių estrados dainų koncertą „Vintažinės dainos“, kurio metu Neda Malūnavičiūtė ir instrumentinis ansamblis „4 Tango“ atliks vyresnės kartos žmonių pamėgtų kompozitorių Alvydo Jegelevičiaus, Benjamino Gorbulskio, Mikalojaus Noviko šlagerius. „Šiuolaikiškų šių autorių dainų aranžuočių mielai klausosi ir jaunimas“, – pastebėjo festivalio rengėja. Festivalyje taip pat pasirodys gyvos muzikos ir teatro legendos: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė, saksofonistas Petras Vyšniauskas, dainininkė Giedrė Zeicaitė, aktorė Virginija Kochanskytė, bardas Gediminas Storpirštis.
„Taip pat siekėme, kad savojo miesto žmonėms labiau atsiskleistų ir jaunieji talentai – Kretingos meno mokyklos auklėtiniai, kurie skina laurus tarptautiniuose festivaliuose, tačiau mes jų negirdime. Jie išvien su savo mokytojais šiam festivaliui ruošiasi labai atsakingai, ir kretingiškiai galės išgirsti tai, ką jų koncertuose jau girdėjo užsienio publika“, – siekį nutiesti kelią jauniesiems Kretingos talentams atskleidė festivalio rengėja.
Uždarymo metu skambės legendinių operečių ir miuziklų perlai, – juos atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai.
Nusilenks Žiemos sodo kūrėjams
Bus surengta ir parodų: savo darbus, sukurtus įvairiu stiliumi, pristatys pavienių tapytojų grupė iš Vilniaus „Individualistai“, kita bus skirta Tautinio kostiumo metams. „Iškelsime tautinius kostiumus iš savo fondų, skolinsimės iš kitų muziejų ir juos eksponuosime išvien su gintaro papuošalais“, – sakė V. Kanapkienė.
Festivalio svečiai taip pat bus pakviesti iš nuotraukų sužinoti grafų Tiškevičių Žiemos sodo istoriją, – bus eksponuojamos istorinės bei neseniai darytos nuotraukos, pasakojančios apie šios Kretingos miesto įžymybės etapus nuo įkūrimo ligi šiandienos.
Šiemet sukanka 30 metų, kai buvo atkurtas vienintelis Lietuvoje dvaro Žiemos sodas. V. Kanapkienės žodžiais, šį lapkritį taip pat bus surengta mokslinė konferencija, kurios metu Žiemos sodą muziejininkai pristatytas interaktyviai.
„Prie kiekvieno augalo bus parengtos lentelės, nupirkti planšetiniai kompiuteriai. Lankytojai galės sužinoti išsamiai apie kiekvieną augalą: jo tėvynę, kilmę, augimo sąlygas, legendas ir pan. Žiemos sodas – unikali istorinė vertybė – naujai bei šiuolaikiškai prabils į jo lankytojus“, – užtikrino V. Kanapkienė.
Rinks aukas fontanui atkurti
Visi festivalio renginiai žiūrovams bus nemokami. Tačiau jo metu bus renkamos aukos Kretingos dvaro parko II fontanui, stovėjusiam tarp dabartinės transformatorinės ir bendrabučio, atstatyti. Pats fontanas buvo žvaigždės formos, – tai nustatyta dar 2006 m. atliktų archeologinių kasinėjimų metu.
„Jame buvo gnomo, laikančio uolą, iš kurios tryško vanduo, skulptūra. Šią skulptūrą paskutinysis dvaro valdytojas grafas Aleksandras Tiškevičius, gal nujausdamas artėjančią jo klestėjimo pabaigą, padovanojo kraštiečio generolo Vlado Nagevičiaus įkurtam Kauno karo istorijos muziejui. Tai yra jo dovana, jos nebegalime susigrąžinti, todėl ketiname atkurti skulptūros kopiją“, – patikino Kretingos muziejaus direktorė. Jos žodžiais, parengti vien techninį fontano projektą kainuos apie 6 tūkst. eurų: „Pradėsime nuo geradarių ir rėmėjų, taip pat tikimės kraštiečių paramos.“
Muziejaus artimiausių darbų vizijose – taip pat iškeldinti transformatorinę, nugriauti bendrabutį, kad išsigrynintų pagrindinė parko erdvė. „Turime svajonių gražinti Kretingą: dar siekiame atkurti dvaro rūmų verandą. Dabar jau lengviau ritinti tą Sizifo akmenį, nes gauname lėšų iš ES finansuojamų projektų, mus palaiko ir Kretingos rajono savivaldybė.“
Savivaldybė iš biudžeto ir šiam menų festivaliui skyrė 4,5 tūkst., antra tiek paaukojo pavieniai rėmėjai – meno mecenatai ir ilgamečiai Kretingos muziejaus bičiuliai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą