Renginių badą užprogramuoja biurokratizmas

Renginių badą užprogramuoja biurokratizmas

Nuo sausio iki gegužės Klaipėda - tuščia, niūri, joje praktiškai nevyksta jokie išskirtiniai renginiai. O nuo gegužės iki metų pabaigos šventės ir festivaliai "lipa" vienas ant kito be jokio suderinamumo. Dėl tokios disproporcijos, "idėjų stokos" ir renginių nederinimo dažniausiai kaltinami kultūros renginių organizatoriai, kultūrinių įstaigų vadybininkai.

Tačiau kultūros "vartotojams" nematoma kita problemos pusė - iki šiol kultūrininkai nežino, kiek ir apskritai ar gaus gaus lėšų savo idėjoms įgyvendinti.

Finansavimas paskutinę minutę

VšĮ Klaipėdos lėlių teatras kas antrus metus gegužės mėnesį organizuoja tarptautinį lėlių teatrų festivalį "Karakumų asilėlis". Šiais metais turėtų įvykti jau aštuntasis festivalis, tačiau jo organizatoriai sėdi kaip ant adatų, nes vis dar nežino, kiek gaus lėšų festivalio įgyvendinimui.

Paraiška dėl paramos festivaliui Kultūros ir meno tarybai buvo pateikta lapkričio mėnesį. Šiandien jau - kovo vidurys, o atsakymų vis dar nėra, nors šalies biudžetas patvirtintas dar gruodžio mėnesį.

Klaipėdos miesto savivaldybė konkursą dėl dalinio kultūros projektų finansavimo paskelbė tik šių metų sausio mėnesį. Vasario 19 d. buvo patvirtintas uostamiesčio biudžetas, tačiau kultūros projektų paraiškos šiuo metu tik vertinamos, o kaip bus padalinti pinigai paaiškės tik balandžio mėnesį.

Klaipėdos lėlių teatras paramos festivaliui kreipėsi ir į privačius rėmėjus, tačiau, pasak teatro direktorės Aušros Daukantaitės, mūsų šalyje nėra išvystyta rėmimo politika, tad iš privačių rėmėjų vargu ar būtų galima tikėtis surinkti daugiau kaip 20 proc. festivalio biudžeto.

"Tarptautinio festivalio programa sudėliota prieš gerą pusmetį, preliminariai sutarta su profesionaliais lėlių ir objektų teatro kūrėjais iš kitų Lietuvos miestų, Lenkijos, Prancūzijos, Anglijos, Ispanijos. Planuojami spektakliai Klaipėdos lėlių teatre, Žvejų rūmuose, Kultūros fabriko erdvėse, akcijos mieste. Deja, tik likus vos mėnesiui iki festivalio žinosime, ar tikrai galime įgyvendinti planus. Be to, dažniausiai lėšų skiriama mažiau negu prašoma. Dėl tokio vilkinimo ir neaiškumo jau dabar festivalio programą sutrumpinome iki dviejų dienų, nors buvo numatyta, kad festivalis vyks tris dienas", - sakė A. Daukantaitė.

Klaipėdos lėlių teatro vadovė teigia, jog tuomet, kai likus mėnesiui iki festivalio, paaiškėja, jog finansavimas skirtas mažesnis nei tikėtasi, dažniausiai atsakoma iš užsienio kviečiamiems dalyviams ir nuogąstauja, jog dėl tokių derybinių niuansų su Lietuvos festivalių organizatoriais niekas nebesiderės ir nieko neplanuos.

"Neabejotinai kiekvieno projekto organizatoriaus slapta svajonė - naujųjų metų išvakarėse turėti užtikrintą finansinį ir organizacinį planą ateinantiems metams. Svajoti niekas nedraudžia. Kol kas Lietuvoje ir, žinoma, mūsų gimtajame mieste - taip nėra. Lengviau biudžetinėms įstaigoms, kurios turi garantijas, jog gaus lėšų iš biudžeto, tačiau deklaruojama, jog siekiamybė, kad visi dirbtų savarankiškai, be valstybinių pinigų. Gaila, tačiau galimybės dirbti kitaip nesuteikiamos", - sakė A. Daukantaitė.

"Paraiškų kvietimas galėtų būti rugpjūčio mėnesį (atsakymai lapkričio mėnesį) arba du paraiškų kvietimai - per metus (su galimybe antrajame kvietime dalyvauti ateinančių metų projektams). Manau, kad kiekvienais metais reikėtų peržiūrėti Klaipėdos miestą reprezentuojančių festivalių preliminarią programą, tokiu būdu mieste būtų organizuojami kokybiški ir profesionalūs festivaliai. Skirti finansavimą pagal išsakytą poreikį. Miestas turi būti suinteresuotas, kad jame teikiamos kultūrinės paslaugos būtų kokybiškos, novatoriškos ir pan."

VšĮ Klaipėdos lėlių teatras direktorė Aušra DAUKANTAITĖ

Priversti rizikuoti

Klaipėdos savivaldybės biudžetinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė patvirtino, jog sausis ir vasaris ir kovas yra pasmerkti kultūriniam štiliui mėnesiai ir kitaip nebus, nes miesto biudžetas patvirtinamas tik vasario mėnesį.

"Negana to, sprendimai visada labai vilkinami ir tai sukelia įtampą bei nerimą", - sakė D. Žičkuvienė.

Balandį Klaipėdos koncertų salėje vyks seniausias Lietuvos klasikinės muzikos festivalis XXXX Klaipėdos muzikos pavasaris. Festivalio biudžetas, pasak D. Žičkuvienės buvo suplanuotas taip: 52 proc. biudžetinės lėšos, prašomos pagal kultūros projektų rėmimo programą iš Lietuvos kultūros tarybos, 33 proc. - Savivaldybės biudžeto lėšos, prašomos pagal reprezentacinių festivalių finansavimo programą ir 15 proc.- už bilietus surenkamos lėšos.

"Tik prieš dvi savaites sužinojome iš Lietuvos kultūros tarybos, jog gausime 30 procentų mažesnį finansavimą nei prašėme. Klaipėdos savivaldybės sprendimai vėluoja ir dar nežinome, kiek lėšų gausime. O festivalio reklama jau sukasi, festivalio dalyvių aviabilietai ir apgyvendinimas išpirkti. Jaučiame didelį nerimą ir rizikuojame, lėšų trūkumą dengiame iš savo pinigų, kuriuos surenkame už teikiamas paslaugas", - organizacinio darbo sunkumais dalinosi D. Žičkuvienė.

Koncertų salės vadovė pridūrė, jog esant tokios finansavimo sąlygoms - planuoti aukštos kokybės renginius labai sudėtinga ir neįmanoma, nes geriausių akademinės muzikos atlikėjų koncertai planuojami 3-5 metams į priekį, tad juos pasikviesti žinant tik einamųjų metų biudžetą be jokių garantijų į ateitį - itin rizikinga.

Neplanuoti įvykiai - galvos skausmas

Nesusipratimų dėl biurokratinio kultūros renginių finansavimo planavimo ir vėlavimo ne kartą patyrė ir Žvejų rūmų vadovas Alvydas Lenkauskas. Paskutinis nesusipratimas, anot A. Lenkausko, buvo praeitais metais su Oskaro Koršunovo spektakliu "Žuvėdra".

"Mes manėme, jog vieniems pirmųjų pristatyti šį spektaklį, kuris susižėrė daugybę apdovanojimų, Klaipėdos publikai - didelė garbė. Bilietus pardavėme labai greitai, o su svečiais atsiskaityti vėlavome du mėnesius. Taip atsitiko, nes spektaklio parodymas nebuvo iš anksto suplanuotas tą ketvirtį ir sumokėti atlikėjams galėjome tik kitą ketvirtį", - paradoksalią situaciją prisiminė A. Lenkauskas.

Anot Žvejų rūmų direktoriaus, kultūros bei švietimo planavimo ir finansavimo sistema, paveldėta iš sovietmečio, yra akivaizdžiai netobula.

"Kultūros ir švietimo įstaigos metus skaičiuoja ne nuo sausio iki sausio, o nuo sezono iki sezono, t.y. nuo rugsėjo iki rugsėjo."

Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai direktorius Alvydas LENKAUSKAS

Mes, planuodami savo biudžetą, nuolat kalbame apie kitus metus. Kai mūsų kolektyvai neplanuotai laimi kokį prizą - tai mums tampa didžiausiu galvos skausmu, nes tai reiškia, jog turėsime išleisti jį į tarptautinius festivalius, konkursus, o rezervinių lėšų tam nėra, nes reikalaujama įstaigos biudžetą suplanuoti tiksliai", - pasakojo A. Lenkauskas.

Išimtys patvirtina taisyklę

Šį vasarį Klaipėdoje pirmą kartą buvo suorganizuotas Šviesų festivalis. Du savaitgalius miestiečiai galėjo pasigėrėti šviesų instaliacijomis ir vaizdų projekcijomis ant senamiesčio pastatų. Nepaisant žvarbaus vasario oro lauke vykę renginiai sulaukė itin didelio miestiečių susidomėjimo. Šviesų festivalį organizavo VšĮ "Klaipėdos šventės". Pasak įstaigos vadovo Romando Žiubrio, finansavimas šiam festivaliui buvo gautas sudarius vidinį sandorį tarp Savivaldybės ir jai priklausančios viešosios įstaigos. Be to, įstaiga pateikė paraišką festivaliui finansuoti pagal kultūros projektų dalinio rėmimo programą iš Savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau atsakymo vis dar neturi.

"Jeigu finansavimą gausime - tai galėsime pagrįsti išlaidas ir gautas lėšas perkelti kitiems metams", - pasakojo renginių organizavimo niuansus R. Žiubrys.

Pokalbininkas pritarė, jog pasiryžti organizuoti renginius sausio-vasario mėnesį gali tik tas organizatorius, kuris gali tai daryti iš apyvartinių lėšų ir pritraukia rėmėjų, nes galimybių jas kompensuoti yra, tačiau rizikuoti niekas nenori.

R. Žiubrio vadovaujama įstaiga taip pat organizuoja ir Jūros šventę, kurios finansavimas taip pat - vis dar nežinomas.

"Nesuprantu, kodėl paraiškos dėl kultūros projektų festivalių organizavimo negali būti priimamos dar rugsėjį ir apsvarstomos iki spalio pabaigos, kad renginių organizatoriai, dar iki biudžeto patvirtinimo jau žinotų, bent tiek, kad jų projektas įvertintas teigiamai. Tuomet, patvirtinus biudžetą Meno tarybai liktų tik paskirstyti lėšas. Taip procesas sutrumpėtų maždaug 1,5 mėnesio", - įsitikinęs VšĮ "Klaipėdos šventės" vadovas.

Procesą trumpins

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vadovas Narūnas Lendraitis sutiko, kad situacija, jog kultūrininkai anksčiausiai kovo mėnesį sužino, kiek lėšų gaus ir ar iš viso gaus tik kovo mėnesį yra sudėtinga, nes ir pats paraiškų priėmimo bei vertinimo procesas labai ilgas ir sudėtingas.

"Paraiškos priimamos mėnesį laiko. Po to viešųjų pirkimų būdu perkamos paraiškų vertinimo ekspertų paslaugos. Tada dar mėnesį ekspertai paraiškas vertina. Prieštaringi vertinimai dažnai sukelia Kultūros ir meno tarybos, skirstančios biudžeto lėšas, narių diskusijas. Taip procesas užsitęsia"

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas LENDRAITIS

N. Lendraitis patikino, jog jau šiais metais paraiškų teikimo ir vertinimo tvarka turėtų kisti, nes Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvauja pilotiniame Vidaus reikalų ministerijos projekte, pagal kurį bus įdiegta nauja kompiuterinė programa ir paraiškas dėl dalinio projekto finansavimo bus galima teikti virtualiai, nereikės projektų organizatoriams rūpintis pažymomis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros ir pan. "Taip pat planuojame anksčiau paskelbti ir patį paraiškų teikimo konkursą. Tad tikimės, jog šis procesas sutrumpės", - sakė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas.

Naujovei reikia laiko

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės teigimu, atsakymai dėl kultūros projektų finansavimo kultūrininkus turėtų pasiekti dar šią savaitę. Gauta itin daug - 3821 paraiška - todėl procesas užsitęsė.

"Lietuvos kultūros taryba stebi kultūros lauką, jame vykstančius procesus ir problemą, jog kultūros projektai finansuojami tik kalendoriniams metams identifikavo dar savo veiklos pradžioje. Ši nuostata šiemet pirmą kartą buvo pakeista, - tai reikškia, jog projektai, pretenduojantys į Kultūros rėmimo fondo paramą, gali vykti nebūtinai 2015-aisiais metais, bet ir 2016-aisiais. Numatyta naujovė - projektus skaidyti etapais, atsirado kartu su pirmuoju finansavimo konkursu projektams, prasidėsiantiems 2015 m., tad turi praeiti bent metai, kad galėtume įvertinti šios naujovės rezultatus. Kitų metų pradžia bus labai įdomi - pamatysime, ar tikrai valstybinio finansavimo neužtikrintumas yra didžiausia kultūrinio gyvenimo sulėtėjimo priežastis, ar, galbūt, problemos sprendimo būdų reikia ieškoti kur kitur", - sakė D. Urbanavičienė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder