Alekso Mažono kūrybos vakare - atvirumas, ašaros ir širdį virpinanti programa

Šiltą, saulėtą ir jaukų ketvirtadienio vakarą minėtos bibliotekos kiemelyje susirinko gausus būrys A. Mažono kūrybos gerbėjų. Ir išties iš sujaudintų veidų, o galiausiai ir džiaugsmo emocijų buvo akivaizdžiai matyti, kad žiūrovai liko sužavėti. Net ir po renginio daugelis neskubėjo skirstytis namo, o šiltai bendravo su nuoširdumu trykštančiu A. Mažonu.

Damoms - gėlių lietus

Į sceną žengęs A. Mažonas pasirodė su gėlių glėbiu ir muzikos, šokio bei pantomimos teatrališkais judesiais po vieną gėlė dalijo į renginį susirinkusioms damoms. Taip dar įžiebdamas didesnį susižavėjimą.

Programoje buvo spektaklių ištraukų ir jaudinančių, net ašaras nubraukti priverčiančių jautrių ir atvirų pokalbių apie bohemos laikus ir linksmybių gyvenimą, apie lemtingus ir kardinaliai gyvenimą pakeitusius supurtymus, skaudų jo ir vaikystėje pamilto šuniuko išsiskyrimą ar net signalus apie netikėtą vaikystės draugo netektį.

Sukrėtė draugo netektis

"Man šiais metais sukaks 60 metų, tačiau viduje aš jaučiuosi lyg 30-metis. Nors 30-ties aš jaučiausi blogiau", - renginio režisierės Dalios Kanclerytės kalbinamas atviravo A. Mažonas.

A. Mažonas buvo atviras kalbėdamas ir apie savo nuklydimus.

"Bohemos gyvenime, žinote, vynas liejasi laisvai. Sunku išeiti iš ten, kur yra gerai... Vienu metu mačiau, kad aš be to nebegaliu... Tačiau man padėjo pantomima ir Dievas", - pabrėžė A. Mažonas.

Jis prisiminė ir skaudžią gyvenimo patirtį, kai tereikėjo prieiti prie draugo ir pasakyti padrąsinantį žodį, tačiau to padaryti aktorius neišdrįso.

"Ar pagalvojote, kodėl koncentracijos stovyklose žmonės būdavo pažymėti numeriais? Kad nebūtų vardų. Kai mes susipažįstame su žmogumi, su asmeniu, mūsų santykis keičiasi. Jei aš praeinu pro "bomžą", net nenoriu jo pažinti, nežinau jo gyvenimo, bet iš anksto nusprendžiu, kad jis pats kaltas... Tada aš pradėjau galvoti, turėjau pradėti keistis... Manau, kad tai Dievo malonė, Dievo pagalba man. Žmogus, jei jam sekasi, neturi galvoti, kad viską pats padaro... Tai Dievo malonė. Aš eidamas gatve pamačiau savo draugą, gerą vaikystės draugą. Jis ėjo gatve lyg numirėlis... Ir aš norėjau prie jo pribėgti ir sakyti: "Andriau, Andriau, viskas bus gerai, turėk vilties, viskas pasikeis, tik tu turėk vilties, kad tu - ne vienas...." Dažnai mes bijome prieiti prie kito, pasakyti padrąsinantį žodį, save išreikšti, nes kiti neva tave išjuoks. Bijai būti kvailas... Ir aš prie jo nepriėjau. Ir po savaitės jis mirė. Jei tu turi viltį, bet jos neatnešei... Aš pralaimėjau... Ir tada aš sukūriau spektaklį "Šalta žemė", - skaudžią gyvenimo pamoką pasakojo A. Mažonas.

Sukrėtė šuns istorija

Renginio metu A. Mažonas pasakodamas apie savo vaikystę net išliejo ašaras.

"Vienas iš įrodymų, kad žmogų sukūrė Dievas, tai yra tai, kad jam patinka grožis. Aš būdamas 5-6 metukų, įlipdavau į medį, į liepą, ir žiūrėdamas į saulėlydį dainuodavau ir atsiliepdavo aidas. Būdavau kaip ir ne vienas...", - pasakojo A. Mažonas.

Jį nutraukė renginio vedėja D. Kanclerytė.

"Ar jūs žinote, kad Aleksas, kai buvo trijų metukų, turėjo labai gerą draugą - didelį šunį... Ir jie labai gražiai draugavo. Ar tu papasakosi šią istoriją?", - pasiteiravo D. Kanclerytė.

Tada A. Mažonas atsivėrė: "Ne aš draugavau, o šuo su manimi draugavo. Aš gi buvau visai mažas vaikas... Mano tėtis tarnavo Ukrainoje, ten yra gimusi mano mama. Jie Ukrainoje susipažino, ten susituokė ir mes ten kažkurį laiką gyvenome... Aš vaikščiodavau skardžiais, o šuo mane visada lydėdavo, kartu pievoje ilsėdavomės, miegodavome... Vaiko širdelė buvo prisirišusi... Ir mes turėjome kraustytis... Mes važiuojame, o šuns nėra... Vaikas nesupranta, kodėl tai vyksta... Tavo draugas ir jo kartu nepasiima. ", - prisiminęs vaikystės istoriją susigraudino ir ašaras išliejo A. Mažonas.

- Bet suprantate, mes augame augame ir visi tie mūsų jautrumai užgesinami, užkasami, sulaužomi... Mes tampame kietais, nejautriais... o kaip gaila, kad mes nejautrūs... ", - bandydamas tramdyti ašaras pridūrė A. Mažonas.

Jam antrino D. Kanclerytė: "Mes bijome būti jautriais, nes mus sulaužys... Aš pabaigsiu tą istoriją: Aleksas su tėvais sėdėjo automobilyje ir automobilis pajudėjo. Šuo bėgo iš paskos... Automobilis padidino greitį, šuo bėgo iš paskos... Greitis dar didėjo, šuo bėgo, tačiau dar padidino greitį ir šuo jau nebepajėgė... Ir daugiau jiedu nebesusitiko... Kartais mes savo gyvenime padarome kažką baisaus, to nesuprasdami. Kai sužinai tokias istorijas, tada supranti kaip iš žmogaus iškyla tie etiudai, kaip jie sukuriami, kaip jie kalba apie tuos skaudžius dalykus, apie visą gyvenimą nuo vaikystės. Taip gimė etiudas "Gyvenimo ratas", - sakė D. Kanclerytė.

Trečiadieniais - nemokami renginiai

A. Mažonas teatrui vadovauja jau 38 metus. Per tą laiką jis pastatė daugiau nei 40 įvairiausių spektaklių. A. Mažonas sako, jog teatro trupė jam yra dovana.

"Jie nuostabūs aktoriai. Žinoma, jie daro ir klaidų, bet man yra gera su jais dirbti, nes auga jie, ir augu aš", - pasakojo aktorius.

Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje (Šlaito g. 10A) panašūs nemokami renginiai - jokia naujiena. Rugpjūčio mėnesio trečiadieniais dar planuojami trys skirtingų tematikų nemokami renginiai: rugpjūčio 12 d. vyks susitikimas su teatro ir kino aktoriumi Dariumi Meškausku, rugpjūčio 19 d. - poezijos ir muzikos vakaras "Laiškai tolimai žvaigždei", rugpjūčio 26 d. - muzikos ir poezijos improvizacijų vakaras "Jausmų džiazas" kartu su aktore Egle Jackaite bei džiazo meistru Vytautu Labučiu. Visų šių renginių pradžia - 18 val. Pabrėžiame, kad šie renginiai žiūrovams yra nemokami.