"Amerika pirtyje", tituluojama geriausia komedija lietuvių literatūroje, buvo parašyta tuo metu, kai Lietuvoje galiojo rusų caro draudimas lietuviškam žodžiui. Todėl, nesunku nuspėti, ji buvo išspausdinta Tilžėje (1895 m.), kurią valdė Vokietija ir iš kur lietuviški raštai nelegaliu būdu buvo tempiami į Lietuvą.
Po ketverių metų Palangos gydytojas, irgi knygų kontrabandininkas, Liudas Vaineikis kažin kokiu būdu išrūpino valdžios leidimą parodyti spektaklį kurorte. 1899 m. rugpjūčio 20 d. pjesė buvo suvaidinta daržinėje ant jūros kranto. Po pirmojo vaidinimo valdžia apsigalvojo: leidimas buvo atšauktas.
Kurorto spektaklį režisavo Povilas Višinskis, tuomet dar tik privatus mokytojas (vėliau "Varpo" ir kt. leidinių redaktorius). Vaidino tokie veikėjai kaip studentas (būsimas gydytojas, kariuomenės savanoris) Vladas Mongirdas, netrukus po to atsidūręs belangėje ir dar penkeriems metams ištremtas už lietuvybės sklaidą; studentas (būsimas teisininkas, publicistas) Augustinas Janulaitis, netrukus metams įkalintas ir vos neištremtas į Sibirą (pabėgo į Tilžę) už lietuviškų knygų kontrabandą. Režisieriui asistavo felčerė Gabrielė Petkevičaitė (būsimoji Bitė), irgi to paties raugo.
Autoriai
Motyvas rašyti pjesę buvo konkursas, kurį 1893 m. mėnraščio "Varpas", ėjusio Tilžėje ir Ragainėje, priede "Tėvynės varpai" paskelbė jo sudarytojas Vincas Kudirka. Kūrinį, kuris labai patiko būsimajam tautos himno autoriui ir visai tautai, pasirašė Antanas Keturakis.
BROLIAI. Teisininkas Juozas (kairėje) ir inžinierius Antanas Vilkutaičiai. Birštono muziejaus archyvo nuotr.
Kas slėpėsi po šia pavarde, buvę atskleista tik 1905 m., panaikinus spaudos draudimą. "Juozas Vilkutaitis", - tvirtina jo palikuonys.
Juozo Vilkutaičio dukros Birutės* pasakojimu, vaikystėje jos tėvą bendraamžiai pravardžiavę keturakiu, mat jis nešiojo akinius. Antanas - Juozo brolis. Taigi - Antanas Keturakis.
Juozas
Juozas gimė ūkininkų Simono Martyno ir Magdalenos dūminėje pirkioje Gulbiniškiuose. Vilkutaičiaims Dievas davė 12 vaikų, tačiau pusė jų mirė maži. Juozas buvo septintas. Antanas - penkeriais metais vyresnis už Juozą. Abu gimę rugsėjo 20-ąją (1864 ir 1869 m.)
Būdamas šešerių, Juozukas susilaužė koją (vėliau ją teko amputuoti) ir negalėjo lankyti mokyklos, tad mokėsi savarankiškai ir padedamas dėdės - Gulbiniškių klebono. Paauglys platino "Aušrą" ir pats rašinėjo. Būdamas 22 metų, dukros Birutės teigimu, parašė pirmą "Amerikos pirtyje" variantą, tačiau sulaukė kritikos. Netrukus išvyko pas brolį Antaną į Kaukazą, kur šis, pabaigęs inžinerijos mokslus, tiesė geležinkelį. Galimas daiktas, čia, brolio padedamas, ir pakoregavo "Ameriką pirtyje". Po dvejų metų grįžo į Gudelius ir ūkininkavo iš dėdės paveldėtame ūkyje.
Paskaitęs V. Kurdirkos straipsnių apie caro valdininkų savivalę, Juozas pradėjo domėtis teisine literatūra. 1905 m. gudeliškiai jį išsirenko vaitu. Tėtulis, kaip vadina jį atsiminimuose dukra Birutė, tapo jų patarėju, "gydytoju", laikrodininku, šaltkalviu ir dailide. Jis rašinėjo "vaizdelius", bet tam trūko laiko, ir rašytoju, be to, savęs nelaikė. Netrukus gavo teisėjo pareigas Balbierišky, vėliau Seinuose, galiausiai Prienuose ir čia liko 20-iai metų. Dirbo notaru, iki bolševikai 1940 m. konfiskavo jo namą. Notaras nuo tremties pasislėpė Kaune. 1944 m. su šeima išvyko į Vakarus, atsidūrė Augsburgo perkeltųjų asmenų stovykloje, čia ir mirė. 1975 m. jo palaikai buvo perkelti į JAV, Klivlandą, kur gyveno vaikai.
Vaikai
Juozas, vedęs Magdeleną Vaicekauskaitę, susilaukė aštuonių vaikų. Užaugo šeši: du sūnūs ir keturios dukros.
Vyriausioji Aldona tapo siuvėja, Leokadija mokėsi medicinos ir teisės, Birutė - dailės. 1979 m. ji ir išleido atsiminimus apie tėvą. Jauniausioji iš seserų, Danutė, tapo odontologe.
JUOZAS Vilkutaitis Birštone su sūnumis Viktoru, tuo metu studijavusiu Prancūzijoje, ir gimnazistu Vytautu. Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr.
Viktoras ir Vytautas išėjo į karininkus; abu baigė Kauno karo mokyklą. Viktoras prieš Karo mokyklą dar mokėsi Prancūzijoje, studijavo komerciją. 1932 m. jis tapo kavalerijos leitenantu ir buvo paskirtas į DLK Radvilos husarų pulką Kaune, vėliau - pulko vado adjutantu Alytuje. 1941 m. stojo į vokiečių armiją ir tarnavo vertėju, mat mokėjo penkias kalbas; vėliau buvo paskirtas į karo žvalgybos skyrių. 1943 m. buvo atsiųstas į Kauną tartis su lietuvių pogrindžio organizacijomis, apmokyti lietuvius partizaninio karo taktikos, sprogdinimo, radijo ryšių palaikymo ir žvalgybos pagrindų. Užmezgė ryšius su Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos dalyviu kapitonu lakūnu Ignu Vyliumi, užtikrino jam galimybę laisvai judėti vokiečių okupuotoje teritorijoje ir kirsti Vokietijos sieną, kuri buvo uždaryta specialių leidimų neturintiems piliečiams.*
Vytautas 1935 m. buvo paskirtas į Klaipėdos garnizoną, o 1939 m. perkeltas į Plungę, kur jam buvo patikėta rengti mobilizaciją.
Antanas
Marijampolės berniukų gimaziją baigė aukso medaliu, studijavo fiziką ir matematiką Maskvoje, kelių inžineriją - Petrapilyje. Eruditas, mokėjo penkias kalbas. Spausdinosi lietuviškuose leidiniuose. 10 metų dirbo Gruzijoje. Mirė 1903 m. Petrapilyje, kapas neišlikęs.
* B. Vilkutaitytė-Gedvilienė. "Tikrasis Keturakis ir jo raštai"
** A. Navaitis. "Gyveno Lietuvai"
SPECIALISTO KOMENTARAS
Tapatybė nenustatyta
Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Pagal turimus duomenimis, kurie pateikti leidinyje "Lietuvių literatūros istorija. 19 amžius", dramos "Amerika pirtyje" autorystė priskiriama abiem broliams.
Vieni tyrinėtojai autorystę buvo priskyrę Antanui Vilkutaičiui, vėliau buvo įrodinėjama, jog pjesę parašė Juozas Vilkutaitis, vyko polemika. Keturakio slapyvardžiu pasirašinėjo abu broliai.
Taigi "Amerikos pirtyje" autorystės klausimas nėra galutinai išspręstas, autoriaus tapatybė nenustatyta. Pristatant šią pjesę, nurodomi abu asmenys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą