Gatvės teatras - cirkas, sapnas, ugnis, išvarymas iš tikrovės...
Kas atsitinka, kai į miestą atvyksta keliaujantis teatras? Viduramžiais keliaujančios trupės vaidindavo nuotykius iš turtingų ir vargšų gyvenimo, atveždavo vežimus paskalų iš tolimųjų miestų, po gatves pasklisdavo fakelų smogas ir aistringos muzikos ritmai.
Keistų žmonių antplūdį pastebėjau penktadienio rytą Bažnyčių gatvėje. Jie skyrėsi nuo įprastinių kruizinių laivų keleivių, išlipusių pramankštinti kojas. Kasytes susirišę vyrai, juokingais veidais seniai, grakščios merginos ir raumeningi atletai. Jų veidai nugairinti saulės ir vėjo, akyse nuostaba: o, vietiniai, kokie jūs, kas jūs?
Laiku supratau, kad šiandien Anikės aikštėje prasideda tarptautinis gatvės teatro festivalis "Šermukšnis". Vėliau pirmadienį sutikau ne vieną, kuris perskaitęs praėjusio savaitgalio naujienas gailėjosi praleidęs įspūdingus festivalio reginius.
Gatvės teatras turi vieną svarbų išskirtinį bruožą - jį gerai supranta vaikai, o suaugusius jis grąžina į vaikystę. Didelės kaukės, lėlės, šviesa, dažniausiai gyva muzika, energinga ritmika, paprasta mintis, kuri visada gali būti suprasta kaip išmintinga.
Ir apie ką gi pasakojo keliaujantys teatrai, kurių Klaipėdos "Šermukšnyje" buvo net iš 12 pasaulio šalių?
Europos ribos brėžiamos ir vėl trinamos, pasaulis laukia drakono, protėvių ugnis vis dar dega, juodoji saulė išteka už juodojo mėnulio, hipnozė, ugnis, išvarymas iš tikrovės, vėliavos, Mėnulio vaiduokliai ir prancūzų avatarai, raudono smėlio audros, įskulptūrinti kūnai, Faustas.
Vokiečių trupės "Antagon TheaterAKTion" spektaklis "F.A.U.S.T. III" prasideda kaip G20 Hamburge - multimedijos ekrane kova gatvėse ir portfelis, nešamas kostiumuoto vyro. Kokia yra laimės kaina? Kokia yra sandėrio su velniu kaina? Atsakymas žinomas nuo seno, aprašytas lietuvių sakmėse - sandėrio kaina yra žmogaus siela. Ji yra visų laikų brangiausia valiuta, dar kartą primena spektaklis, kurio įrašus "Youtube" galima rasti nuo 2013 m. Spektaklis baigiasi mistinio choro giedojimu. "F.A.U.S.T. III" versijoje Klaipėdoje buvo giedama lenkiškai, 2013 m. metų versijoje - rusiškai "эй ухнем еще раз", o J. V. Gėtės originale choro apibendrinimas skamba taip: "Amžinas moteriškumas aukština mus." Spektaklio pabaiga nustebino slavofiliška intencija - Gėtės amžinojo moteriškumo išaukštinimas buvo pakeistas slavišku ūkavimu, primenančiu Volgos burliokus. Spektaklis uždavė klausimų, o vaikus užhipnotizavo veiksmo dinamika ir personažų įvairovė - trikojė balerina, nėščias barzdočius, šviesos angelai...
Rusų spektaklis "Mėnulio vaiduokliai" išsiskyrė tuo, kad ypač išryškino vieną gatvės teatro bruožą - įtraukti žiūrovus į veiksmą. Daugybė žmonių buvo suguldyti ant debesėlių, užmigdyti, prikelti ir pamokyti, kaip reikia apsikabinti. Minimalus turinys su maksimaliu emociniu įtaigumu.
Vieni valdė milžiniško cirko gyvūnus-marionetes, skleisdami smurto prieš gyvūnus cirke idėją, kiti lindo iš medinės dėžės ir mimikomis pasakojo komiškas situacijas iš Veneros ir Marso kasdienybės, treti vaizdavo mitinius laikus - amžiną žmogaus kovą su savimi ir gamta ir t. t.
Gatvės teatras pasaulį redukuoja iki pirmavaizdžio, kuris įvairiais pavidalais atsikartoja per amžius. Jis provokuoja žiūrovą mąstyti ir atpažinti šių laikų drakonus, kurie paima bastionus be pasipriešinimo. Šiuolaikinis teatras nepasakoja, kas naujo Kitame mieste, nes pasaulis jau yra vienas didelis miestas.
Klaipėda festivalio "Šermukšnis" dėka buvo tapusi vienu dideliu pasaulio miestu, kuriame gyvena vaikai ir aktoriai.
Gyvenimas kaip rūbas - ryte apsirengei ir išėjai į gatvę, vakare nusirengi ir susapnavai tą pačią gatvę, tik be grimo.
ĮSPŪDIS. Klaipėda festivalio "Šermukšnis" dėka buvo tapusi vienu dideliu pasaulio miestu, kuriame gyvena vaikai ir aktoriai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą