Asta Stašaitytė prabilo apie Emmos „like“ skandalą ir išdrįso įvardyti patį bjauriausią žinomą pašnekovą savo karjeroje

Jau pusantrų metų Asta gyvena naujame būste, tačiau iki šiol juose yra 16 neišpakuotų dėžių. Karantinas televizijos laidų vedėjai tapo puikia proga susidėlioti viską į savas vietas.

„Iki karantino vienas namų aukštas buvo visiškai sutvarkytas, o antrame namų aukšte yra paslėptos, sugrūstos dėžės, kurių po persikraustymo dar neprireikė. Bet dabar buvo smagu viską iškrauti. Tiesa, pavyko ne viską, tik penkias dėžes. Tai buvo knygos. Dabar liko dėžė drabužių „kai sukūsiu“, dėžė „per dideli“ ir „vasariniai“ bei vaikystės albumai. Šios dėžės dar nepaliestos“, – pasakojo ji.

Laidos vedėjas Astos pasiteiravo, gal tuos drabužius, kuriems reikia sukūsti, būtų galima pavadinti svajonių dėže?

„Aš gal pasigirsiu arba ne, bet būna, kad iš jos ištraukiu vis ką nors. Įvairių periodų būna. Mano svoris nuolat svyruoja 10 kilogramų amplitudės ribose, tai tenka ką nors ištraukti ir vėl įdėti“, – šyptelėjo moteris.

„Karantino metu man viskas kaip tik išėjo į gerą. Aš labai daug vaikštau. Karantinuojuosi sąžiningai, bet, nemeluosiu, daug vaikštau, yra Lietuvoje daug pažintinių kelių, takelių, kur nesutinki žmonių“, – prisipažino A. Stašaitytė.

Pasirodo, kad televizijos laidų vedėjai, be pažintinių takų, patinka pasivaikščioti ir po... kapines.

„Gal labai makabriškai nuskambėsiu, bet aš aplankiau kapines. Rasų iš abiejų pusių, Bernardinų, Antakalnio kapines – ten visai nėra žmonių. Na, yra, bet jiems nereikia kaukių“, – kalbėjo laidos viešnia.

Interviu metu pokalbis netrukus pasisuko apie televiziją, kurioje Asta skaičiuoja apie tris dešimtmečius. Karjerą pradėjusi nuo regioninės televizijos ji greitai tapo vienu ryškiausių eterio veidų. Šou metu jos pasiteirauta, dėl kurių laidų ji jaučia gailestį ar liūdesį.

„Nostalgija didžiausia muzikinei laidai „Viskas“: buvo penkeri metai „Balticum“ televizijoje. Labai didelė meilė, kai turėjau savo pačios prodiuserinę įmonę, šeštadienio ir sekmadienio rytai, nes ten dirbo mano komanda. Buvome šeima. To tikrai labai ilgiuosi. O labiausiai gaila, kad uždarė projektą „Yra, kaip yra“, – prisipažino pašnekovė.

„Kai staiga baigėsi „Yra, kaip yra“, jaučiausi tam nepasiruošusi, buvome įsitikinę, kad dar bus kitas sezonas, ėmiau ieškoti, kuo galiu užsiimti. Vienos televizijos vadovas manęs paklausė, ką galėčiau vesti. Atsakiau, kad bet ką. „Ir „Farus“?“ – paklausė jis. Ir „Farus“ galėčiau. Pačiai nuostaba dėl to. Man buvo iššūkis ta laida. Būdavo dešimt pašnekovų: penki – vienoje, penki – kitoje pusėje. Stipru juos sustabdyti. Bet buvo šeši sezonai, tad jaučiuosi įgavusi patirties, treniruotės nenuėjo veltui“, – tikino buvusi laidos „Yra, kaip yra“ vedėja.

„Politinės laidos – ne. Čia yra mano silpnoji vieta. Negalėčiau. Reikėtų bent metus laiko pasidomėti, įsigyventi į Lietuvos politinį pasaulį, tuomet, manau, galėčiau. Man yra buvę, kai diskusijų laidoje aš žiūriu į psichiatrą, o kalbinu jį kaip ministrą, yra buvę ir atvirkščiai. Visi su kostiumais. Aš jų nepažįstu, paskui ėmiau ir susidariau numeriukų schemą. Neskyriau jų, buvo visokių kuriozų. Žinomas politikas, o aš jo nežinau – aišku, kad tai nėra komplimentas vedėjai, politika yra silpnoji mano grandis“, – neslėpė ji.

Laida „Yra, kaip yra“ visuomenėje vertinta gana dvejopai – manyta, kad ji atlieka socialinę funkciją, tačiau nevengta teigti, jog šiame projekte kūrėjai susirenka personažus ir iš jų neva daro šou.

„Šis klausimas jau akivaizdžiai rodo, kad užsifiksavo vienas sezonas, kai mes mėginome į studiją kviestis, atsiprašau už pasakymą, bėdžius. Tokius personažus, kai tikrai yra riba, ar tikrai reikėtų juos kalbinti, ar reikėtų iš to daryti šou. Tačiau tai buvo vienas ne visas televizinis sezonas, kai galbūt mes kai kam panašėjome į „TV pagalbą“ ar „24 valandas“. Visus kitus sezonus taip nebuvo. Nieko bendro ir nieko panašaus nebuvo su tais projektais. Į laidą buvo kviečiami ir politikai, ir meno, ir kultūros, ir sporto veikėjai“, – tikino Asta.

Laidos vedėjas paaiškino, kad kiekvienam žiūrovui, matyt, užsifiksuoja skirtinga informacija, tačiau A. Tapinas nepamiršo paminėti bene ryškiausio „Yra, kaip yra“ personažo – Emmos Hulse, kuri skelbėsi esanti per graži dirbti. Kaip dabar Asta žiūri į šią situaciją?

„Tai visai komandai buvo netikėtumas. Na, supraskite, tą sezoną laida buvo penkis kartus eteryje per savaitę. Tai reiškia, kad herojų buvo ieškoma, kur įmanoma. Viena redaktorė pamatė, kad kažkur užsienyje yra lietuvė, kuri jau svetur iškėlė problemą, jog ji yra per graži dirbti. Tai kaip gali neieškoti tokio personažo? Ten dirbo nuostabi redaktorių komanda. Jie, aišku, ją surado, bet, koks tai yra perlas, mes nežinojome tol, kol ji neišsižiojo.

Ji sėdėjo kartu su 8 ar dar daugiau kitų pašnekovų. Tik jai prabilus aš supratau, kad galiu užrašus pasidėti, nes dabar tai pasikalbėsime. Kai gauni tokį perlą, supranti, kad dabar bus taip įdomu; aš iš redaktorės per ausinę išgirdau: „Na, ką, Astute, kaip suprantu, darome dvi laidas, ar ne?“ Vien su Emma pasikalbėti reikėjo gero pusvalandžio. Tai buvo visiška improvizacija, visiškas džiaugsmas man, kaip vedėjai, – tikiuosi, žiūrovai supras, apie ką aš. Tu niekam negali būti pasiruošęs, turi improvizuoti. Žinokite, aš myliu tokius pašnekovus. Tai yra spalvinga asmenybė. Galiu nepritarti jos vertybėms, požiūriui, o tai ir atspindėjo mano nuostaba, klausimai, – juk man nebūtina pritarti“, – aiškino buvusi laidos vedėja.

A. Tapinas paklausė ir apie kitą neretai pokalbių laidose vyraujančią nuomonę, kad vedėjas, būdamas stipresnėje pozicijoje, neretai „suvaro“ pašnekovą – vieną iš pavyzdžių jis panaudojo save patį ir Moniką Šalčiūtę laidoje „Pinigų karta“. Tačiau tokiai nuomonei Asta nepritarė.

„Ne. Ne. O kurioje vietoje aš ją „suvariau“? Manau, kad ji mus visus „suvarė“, ten buvo bomba, – nusijuokė pašnekovė. – Ne. Aš iš tikrųjų nesijaučiu taip, aš žinau, kad nesišaipau iš savo pašnekovų. Pasijuokti nepiktai – tai nereiškia šaipytis. Kita vertus, jeigu suaugęs, pilnametis žmogus ateina į televiziją ir leidžia iš jo pasijuokti, tai yra jo pasirinkimas, o kartais net labai pagirtinas požiūris. Viskas priklauso nuo situacijos. Aš šioje laidoje irgi esu, nežinodama, ko manęs paklausite. Aš labai rizikuoju. Jūs esate stipresnėje pozicijoje, su užrašais, o aš – be“, – į A. Tapiną pokalbių laidoje kreipėsi Asta.

„Prieš atsiduriant čia, manęs vaikai paklausė, kur aš važiuoju, atsakiau: „Būti žvaigžde.“ Manyje dėl to tikrai nėra džiaugsmo – būti pašnekovo pusėje. Įtariu, kad net raustu. Taip? Čia yra jaudulys“, – neslėpė moteris.

Didelį krūvį televizijoje turėjusi atlaikyti A. Stašaitytė neslėpė sunkių momentų, tačiau jai pavykdavo suimti save į rankas.

„Man po įrašų yra buvę taip, kad kelis kartus be priežasties verkdavau, ir labai garsiai, automobilyje. Bet aiškiai suprantu, kad tai yra įtampos išėjimas lauk. Per dieną mes įrašinėdavome tris ar keturias laidas. Aš pamiršdavau, kad turiu vaikus, rūpesčių. Susikaupimas buvo labai didelis vien tam, kad tu nesupainiotum istorijų ir pašnekovų“, – prisiminė ji.

Asta per savo karjerą sako ne kartą susijaudinusi dėl itin sudėtingų pašnekovų gyvenimo vingių ir istorijų, dėl kurių ji stengdavosi stabdyti besiveržiančias ašaras. Tiesa, labiausiai ją iš vėžių išmušdavo pašnekovai politikai.

„Todėl, kad jie dažnai yra įžūlūs, nemandagūs, jie įsivaizduoja, jog atėję į svečius gavo tribūną. O man nėra malonu pasakyti suaugusiam žmogui: „Prašau neįžeidinėti, tai yra toks pats laidos svečias kaip ir jūs.“ Jie vienas kitą menkina, meluoja akyse. Tada mane ima siutas. Per prezidentinę naktį, beje, buvo vienas iš kandidatų, aš pasiruošiau kalbinti jo žmoną, nes jis pažadėjo ją atsivesti, bet atėjo vienas. Paklausiau, kodėl be žmonos. O jis atsakė: „Tai kad niekas nekvietė.“ Ta prasme? <...> Žmogus mane sunervino, nes melavo į akis. Neišrinkome jo, tačiau jis iki šiol užima neblogas pareigas, – pastebėjo pašnekovė. – Melagiai. Tai mane labai išmušdavo iš vėžių. Žmogus ne politikas, kuris neturi įpročio manipuliuoti, dangstytis faktais, perkreipti tavo klausimą arba išvis leidžia sau penkis kartus neatsakyti į tavo klausimą, taip nedaro. Su pašnekovu, kuris nėra politikas, taip neatsitinka, su politikais... Norisi rėkti. Jie patys nemandagiausi pašnekovai. Ko klausi – negausi.“

Atvirą požiūrį išdėsčiusi Asta sulaukė tiesaus Andriaus klausimo – kuris pašnekovas, jos nuomone, buvo pats blogiausias?

„Kaip to nenorėjau, bet teks... Prieš tai pasakysiu trumpai, kad aš Maldeikienę labai gerbiau ir gerbiu, domiuosi jos veikla, kai kuriais pasisakymais, apskritai, kiek moteris sugeba aprėpti ir nuveikti, tačiau, kaip pašnekovė, ji yra bjauriausia“, – sakė A. Stašaitytė.

Laidos vedėjas pajuokavo, kad po šių žodžių Asta veikiausiai sulauks Aušros Maldeikienės kirčio, tačiau viešnia pridūrė: „Aš vis tiek ją labai myliu ir gerbiu.“

„Kai sukarpai medžiagą, taip, ji labai stipri, bet suvaldyti pokalbį... Na, jos replikos. Aš išvis nemoku pertraukinėti žmonių ir nenoriu to išmokti. Aš noriu būti vedėja, bet nenoriu jų pertraukti, kelti balso tono, noriu leisti žmogui padėti tašką. Tai, kas mano adresu, atkenčiu, bet jeigu pradedama kas nors sakyti mano pašnekovui, pavyzdžiui, „Mergaite su gražiomis blakstienomis, gal galiu aš pasakyti?“... Ta prasme? Kuo čia dėtos blakstienos? Pavydite jų? Bet nėra laiko tam, kad išsakytum tas mintis. Tokie dalykai, na, jie verčia tave pastatyti tokį žmogų į vietą arba jam priminti, kad jis irgi yra tik vienas iš kelių svečių“, – pasakojo ji.

„Tai išveda iš komforto zonos, man patinka malonūs pokalbiai“, – pridūrė ji.