Kas geriau: knyga ar jos ekranizacija?

Ant svarstyklių

Tarp knygų ir kino mėgėjų dažnai užverda diskusija - kas geriau: knyga ar filmas. Kad įrodytų, jog ir knyga, ir filmas gali sėkmingai gyvuoti vienas šalia kito, leidyklos "Obuolys" steigėjai nusprendė lietuvių kalba spausdinti knygas, kurios įkvėpė filmų kūrėjus ekranizuoti literatūros kūrinius.

Jau kuris laikas gyvuojančios leidyklos steigėjas, LNK televizijos reklaminių vaizdo klipų kūrėjas Paulius Virbickas sako, jog mintis įsteigti "Obuolio" leidyklą kilo po to, kai, pažiūrėjęs Džimo Džarmušo kultinę juostą "Šuo vaiduoklis. Samurajaus kelias", "užsikrėtė" ir knyga "Hagakurės, slaptosios samurajų knygos". "Tuomet sau prisiekiau, kad vieną dieną išleisiu šią knygą lietuviškai", - "Eteriui" pasakojo vyriškis.

Kino mėgėjai tikriausiai jau žino, kad informaciją apie kino filmus bei jų kūrėjus galima rasti to paties pavadinimo, kaip ir leidykla, interneto puslapyje.

"Obuolys - pažinimo medžio vaisius. Tie, kurie apsilanko mūsų interneto puslapyje www.obuolys.lt, žino, kad "Obuolys" padeda greitai ir lengvai atskirti gerą filmą nuo prasto: "obuoliu" žymimi kritikų liaupsinami filmai, o "graužtuku" - tie, kuriuos jie pasmerkė. Lankytojai mėgsta šią sistemą, nes ji leidžia objektyviai suvokti bendrą kritikos nuomonę", - sakė P. Virbickas.

Dėl knygos ekranizavimo varžomasi aukcionuose

"Obuolio" leidyklos devizas - "Tik geriausios knygos virsta filmais". Pasak P. Virbicko, beveik 90 procentų visos jų leidybos - rinktiniai užsienio autorių kūriniai.

"Jei vienu ar kitu kūriniu susidomėjo kino pasaulis, tai - ženklas, kad tas literatūros kūrinys skiriasi nuo milijonų kitų knygų. Neretai užsienyje dėl ekranizacijos teisių varžomasi aukcione keliant įsigijimo kainas. Tai jau įrodymas, jog rašytojui pavyko sukurti intriguojančią istoriją, anksčiau neaprašytą siužetą, idėją.

Pavyzdžiui, šių metų knygų mugėje mūsų leidykla pristatė Audrey Nifenegerio debiutinį romaną "Keliautojo laiku žmona". Bredo Pito filmų kompanija "Plan B" laimėjo teisę pagal šį kūrinį statyti filmą (premjera kitąmet) dar nespėjus šiam kūriniui pasirodyti knygynuose. Tiesa, jau dabar ši knyga tapo hitu daugelyje pasaulio šalių."

Peržiūrint leidyklos "Obuolys" išleistų knygų sąrašą galima pastebėti, jog dauguma knygų jie išspausdina po to, kai Lietuvos kino teatruose pasirodo filmai, pastatyti pagal bestselerius.

Pats P. Virbickas kalba apie tai, jog jo, kaip leidėjo, tikslas - skaitytojus su knyga supažindinti gerokai prieš filmo premjerą. "Bet reikia pripažinti, kad knygos pavadinimas plačiajai auditorijai tampa geriau žinomas būtent po filmo premjeros.

Tiesa, kartais pasitaiko išimčių. Tarkim, Tomaso Hariso "Hanibalas. Pradžia" situacija: angliška knyga buvo rašoma, ir filmas kuriamas tuo pat metu. Lietuvoje knygą pristatėme tepraėjus 3 mėnesiams nuo filmo premjeros anglakalbėse šalyse. Visi žino, kad ši knyga pas mus kelia ypatingą ažiotažą dėl Hanibalo Lekterio kildinimo iš Lietuvos."

Geriau perskaityti nei pažiūrėti

Šiandien, kai vis mažiau laiko randame knygai, tikėtina, jog garsių literatūros kūrinių ekranizacijos be vargo iš mūsų kasdienybės išstums ir skaitymą. Ypač tai aktualu tarp jaunų žmonių. Koks kvailys norės "kankinti akis" skaitydamas į mokyklos programą įtrauktą Balio Sruogos "Dievų mišką", jei galima išsinuomoti ar prekybos centre DVD formatu įsigyti režisieriaus Algimanto Puipos pagal šį kūrinį susuktą filmą?

"Manau, jog net ir geriausias filmas nepakeis galimybės jaukiai įsitaisyti su knyga fotelyje ir užmiršti, kaip bėga laikas, - įsitikinęs knygų leidyklos steigėjas P. Virbickas. - Nesutinku ir su nuomone, jog knygų skaitymas tampa nemadingas. Šiandien knygų Lietuvoje išleidžiama daugiau negu bet kada. Prieš kokį dešimtmetį net buvo pranašaujama, kad popierinės knygos išnyks. Net Stephenas Kingas išleido vieną apsakymą tik elektroniniu formatu. Bet juk su kompiuteriu vonioj nepagulėsi, o pelės mygtukas neatstos verčiamo popieriaus lapo malonumo."

Todėl, pasak P. Virbicko, geriau vieną kartą perskaityti, nei šimtą kartų pažiūrėti. Juk neatsitiktinai ir tarp daugelio žiūrovų-skaitytojų vyrauja nuomonė, kad knygos geresnės už jų ekranizacijas.

Bet ir čia, anot pašnekovo, esama išimčių. "Pavyzdžiui, Stenlis Kubrickas, ekranizavęs gana vidutinišku skaitalu pripažintą knygą "Plačiai užmerktos akys", juostą pavertė sudėtinga žmogaus psichologijos, seksualumo, kaltės ir t.t. studija. Filmas "2001-ųjų kosminė Odisėja", asmeniškai man, irgi geresnis nei knyga. Už knygą labiau patiko ir juosta "Švytėjimas". Bet jei paisysime S. Kingo nuomonės, tai jis ekranizaciją pasmerkė.

Pernai "Golden Drum" reklamos festivalyje Slovėnijoje, kur buvau TV savireklamos kategorijos žiuri prezidentas, su slovėnų kino režisieriumi ir "Getty Images" viceprezidentu diskutavome apie S. Kubricką, literatūrą ir kitus snobiškus dalykus. Priėjome prie išvados, kad kūrinių ekranizacijomis labiausiai nusivilia patys rašytojai. Mat knyga ir jos herojai - jų "išgimdyti" kūdikiai. Tuo tarpu skaitytojai yra labiau tolerantiški knygų ekranizacijoms."

Mitas pagrįstas, bet yra išimčių

Ir visgi, mitas, jog knyga geresnė už filmą, ne iš piršto laužtas.

Pasak P. Virbicko, filmo scenarijų galima sutalpinti į kelias dešimtis, daugiausiai - pora šimtų - puslapių. Tuo tarpu knyga, įkvėpusi filmo kūrėją, dažniausiai būna kelis sykius storesnė; adaptuojant literatūros kūrinį kino filmui "paaukojamos" šalutinės romano linijas, dialogų grožį. Būna, jog pasikeičia net žanras.

"Pavyzdžiui, skandalingame romane "Hanibalas. Pradžia" aprašyta daugybė Lietuvos motyvų, o filmo versijoje liko tik keli vietovardžiai, - pasakojo P. Virbickas. - Dažnai pasitaiko, jog režisieriai savo filmams pasiskolina tik knygos idėją. Štai juosta "Prestižas" baigiasi kitaip nei knyga, pakeista daug siužetinių linijų, o idėja lieka ta pati - žmogaus manijos, geri dalykai egzistuoja šalia blogų ir pan."

Pašnekovo teigimu, sunku ekranizuoti knygą tuo atveju, kai ji ypač populiari. Šiai kategorijai būtų galima priskirti tokius literatūrinius kūrinius kaip "Haris Poteris", "Da Vinčio kodas". "Per daug žmonių, skaičiusių tuos kūrinius, turi pernelyg radikalią nuomonę ir svarbiomis tampa įvairios varginančios smulkmenos. Manau, jog kaip tik nuo to "nukentėjo" "Da Vinčio kodas". o "Hario Poterio" filmai, asmeniškai man, įdomesni už knygas: perskaičiau pirmas tris, po to mane "pribaigė" vis atkartojami ankstesnių dalių įvykiai ir "tolstojiška" apimtis".

Ar, anot P. Virbicko, egzistuoja tobula knyga, kuri būtų tobulai perkelta ir į kino ekranus?

"Na, galiu pateikti vieną pavyzdį, tai - "Šaltasis kalnas". Filmas buvo nominuotas net septyniems "Oskarams", o perskaitęs jį įkvėpusį Čarleso Frazierio romaną, apdovanotą JAV Nacionaline knygos premija, vienas žmogus man net pasakė: "Dabar neberandu geresnės knygos - visos atrodo banalios".

Auksė BOGUŽAITĖ