Geležinkelių direktorius Mantas Bartuška ir Rokas Masiulis į Kisos Vorobjaninovo ir avantiūristo Ostapo Benderio personažus pradėjo panašėti dar pono Masiulio ministravimo metu.
Aiškėja, jog būtent tuomet geležinkelininkai priraitė komercinių pirkimų taisyklių, pagal kurias nereikia skelbti viešųjų pirkimų, o galima patiems atsirinkti tiekėjus. Kaip tik nori.
Ir už agregatus permokėti valstybės pinigus - ne nuodėmė!
Kaip sakė Benderis: „Daugiau cinizmo! Žmonėms tai patinka!“ Ir iš tiesų, kam valstybei papildomi pinigai? Ji neturi fantazijos, kaip juos išleisti.
Palikime geriau juos profesionalams, juk Bartuškos ir Masiulio tandemas puikiai veikė dar „Klaipėdos naftoje“, kam jį ardyti?
P.S. O ar prisimenate, kur „12 kėdžių“ kūrinyje buvo rasta paskutinė kėdė? Būtent, geležinkeliečių klube! Tik, deja, visi lobiai jau buvo išleisti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą