Dėl priverstinio ženklinimo daugėja beglobių gyvūnų?

Dėl priverstinio ženklinimo daugėja beglobių gyvūnų?

Nuo sausio įsigaliojęs privalomas gyvūnų ženklinimas kol kas daugiau darbo suteikė ne mikroschemas dedantiems veterinarijos gydytojams, o prieglaudų darbuotojams.

Kai kurios gyvūnų prieglaudos pastaruoju metu stebi kur kas didesnį nei įprastai globotinių antplūdį. Tai siejama ir su įvestu privalomu šunų, kačių ir šeškų ženklinimu.

Klaipėdoje norint paženklinti gyvūną bei įvesti jo duomenis į registrą reikia kišenėje turėti per 20 eurų. Dar 6 eurus kainuoja skiepas nuo pasiutligės. Atsisveikinti su tokiais pinigais žmonės neskuba. Pasak uostamiesčio veterinarijos gydytojų, kol kas kreipiasi tik pavieniai asmenys ir daugelis jų burnoja dėl naujos prievolės.

Draugas - prabanga

"Kartais atrodo, kad Seimo nariai daugiau nieko neveikia, o tik suka galvas, ką dar apmokestinti ir kaip dar daugiau nustekenti tą žmogelį. Pensininkai, neįgalieji, kad nebūtų vieniši, priglaudžia benamį kačiuką ar šuniuką. O dabar jie bijos tai daryti, nes akivaizdu, kad po ženklinimo įkandin seks mokesčiai, tad iš kur vargšas pensininkas turi rasti tam pinigų?" - teiravosi klaipėdietis Kęstutis.

Vyras sakė pats auginantis iš prieglaudos paimtą šunį, tačiau tikino nesiruošiantis jo ženklinti. Ir ne vien todėl, kad jis jau senas.

"Ir kito šuns iš prieglaudos tikrai nebeimsiu", - teigė Kęstutis.

Jo įsitikinimu, norint, kad mažėtų beglobių gyvūnų, valstybei reikėtų žengti kitu keliu - ne versti ženklinti gyvūnus grasinant baudomis, o atvirkščiai - tiems, kurie priima į savo namus beglobius, skirti nors minimalias išmokas. Jo žiniomis, tokia tvarka egzistuoja kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse.

Kad nueita ne tuo keliu, pritaria ir kai kurie gyvūnų prieglaudų steigėjai. Labiausiai kritikuojamas užmojis ženklinti ir registruoti visus iki vieno šunis, kates bei šeškus. Esą reikėjo pradėti nuo parduodamų, veisiamų, iš šalies išvežamų ar įvežamų gyvūnų. Be to, esą nesąžininga, kad reikalavimas galioja atbuline data.

"Nesu prieš gyvūnų ženklinimą, nes esu pirmoji Lietuvoje, kuri šunį paženklinau tatuiruote, tačiau bet koks geras projektas gali negrįžtamai žlugti dėl neteisingo starto ir esminių klaidų. Panašu, kad ir visuotinė registracija duoda priešingą efektą nei tikėtasi. Tai iliustruoja skaičiai. Pavyzdžiui, gruodžio pabaigoje mūsų prieglaudoje buvo 71 augintinis, o dabar jų turime visu šimtu daugiau", - sakė gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos "Nuaras" vadovė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.

Panašias tendencijas pastebi ir prieglaudos "Būk mano draugas" vadovė Galina Kučinskienė. Pasak jos, per pastarąsias dvi dienas į prieglaudą pristatyta 13 gyvūnų, tarp kurių - ne tik šunys ir katės, bet ir vietnamietiška kiaulė.

"Tai išties dideli ir neįprasti skaičiai, bet aš neskubėčiau to sieti su gyvūnų ženklinimu. Greičiau su emigracija. Bent jau mums gyvūnus atiduodantys žmonės aiškina, kad jie išvyksta gyventi į užsienį", - pasakojo G. Kučinskienė.

Prieglaudų darbuotojai pastebi ir kitą tendenciją - augintiniams darosi sunku rasti naujus šeimininkus. Ypač jei šuo ar katinas dar nėra paženklintas.

"Padėtų surasti"

Tačiau yra ir palaikančių privalomąjį ženklinimą. Gyvūnų prieglaudos "Linksmosios pėdutės" atstovė, aktorė Simona Šakinytė yra įsitikinusi, kad gyvūnams tai bus tik į naudą.

"Viskas puikiai veikia. Pavyzdžiui, pas mus priklydo paženklintas gyvūnas ir jau tą pačią dieną suradome jo šeimininkus bei grąžinome jiems draugą. O priklydę nepaženklintieji gali laukti dienų dienas ir nesulaukti", - sakė S. Šakinytė.

Visi šios prieglaudos augintiniai per sausį buvo paženklinti.

"Tai išties neskausminga procedūra, net patys jautriausi mūsų augintiniai reagavo ramiai ir be streso. Panašiai kaip skiepijimas", - patirtimi dalijosi S. Šakinytė.

Pasak jos, naujoji tvarka tikrai neatgrasė žmonių priglausti pas save beglobį keturkojį. O jei kuriuos atgrasė vien žinia, kad už augintinio ženklinimą reikės mokėti, tai tik į gera, nes toks žmogus esą ir nesirūpintų tinkamai gyvūnu.

"Vienas vyras ėmė iš mūsų katę, kai dar neturėjome galimybės įdėti mikroschemą, tad pasiūlėme jam su augintine atvykti vėliau, kad galėtume ją paženklinti. Jis pradėjo abejoti, ar tai darys, nes esą nuogąstauja dėl baudų, jei katė jam nepatiks ir sugalvos ją išmesti... Suprantama, kad katino jam nebedavėme", - pasakojo prieglaudos atstovė.

Pasak jos, ir anksčiau "Linksmosios pėdutės" naujiesiems šeimininkams augintinių veltui nedalijo, tad ir dabar žmonėms nieko stebėtino, kad iš jų imamas 15 eurų mokestis, bet jie žino, kad augintinis yra ne tik paskiepytas, bet ir paženklintas.

"O ir mums ramu, kad tuo atveju, jei šuo ar katė vėl atsidurs gatvėje, pagal registro duomenis jis bus grąžintas mums", - kalbėjo S. Šakinytė.

Daug spragų?

"Nors ir nesinori garsiai apie tai kalbėti, kad žmonės nepradėtų piktnaudžiauti, bet tiesa yra ta, kad gyvūno šeimininkai turi visas galimybes patys pakeisti visus duomenis Gyvūnų augintinių registre. Jiems pakanka prisijungti per elektroninę bankininkystę ir, pavyzdžiui, įrašyti, kad šuo padvėsė arba jį pavogė, o iš tikrųjų išmes jį į gatvę", - teigė J. Gustaitienė, matanti daug naujos tvarkos spragų.

Be to, esą niekas negali garantuoti, kad visi paženklinti gyvūnai iš tiesų bus įrašyti į registrą. Mat veterinarai mokestį ima ne tik už mikroschemos įdėjimą (15-20 eurų), bet ir už duomenų į registrą įvedimą (5-7 Eur).

"Nemokamai šią paslaugą atlieka tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tad daugelis gyvūnų šeimininkų tikina, kad nueis nemokamai priregistruoti paženklintą gyvūną. O jei nenueis? Į mūsų prieglaudą buvo patekę ženklintų šunų, bet nebuvo atsekta, kas yra tikrieji jų savininkai. Dažniausiai grandinė nutrūksta ties veterinarijos gydytoju, kuris paženklino gyvūną, bet duomenų neužregistravo, nes gyvūno šeimininkas nenorėjo papildomai mokėti", - pasakojo J. Gustaitienė.

G. Kučinskienė taip pat prisiminė atvejį, kai nepavyko surasti paženklinto ir priregistruoto šuns šeimininkų, nes jie per tą laiką pakeitė kelis butus, tad niekas nežino, kur jų ieškoti.

Įkandin seks mokesčiai?

Didžiausiu šios naujovės absurdu J. Gustaitienė įvardija tai, kad yra siekiama paženklinti kiekvieną kaimo šunį ar katę.

"Visuotinė gyvūnų registracija tėra lobistų išmislas ir visiška utopija. Negi kiekviename kaime sugaudysime ir paženklinsime visas iki vienos kates? Tai tik taps pretekstu susidoroti su nepatinkančiu kaimynu - paskųsti jį, kad laiko nepaženklintą gyvūną", - įsitikinusi J. Gustaitienė.

Jai pikta ir dėl to, kad visuomenė dabar yra įbauginta, nes akcentuojama, jog neženklintų gyvūnų šeimininkai bus baudžiami, gyvūnai bus iš jų atimti. Nors esą realiai nėra jokio mechanizmo, kas ir kaip vykdys tokią kontrolę ir kur visi tie konfiskuoti gyvūnai bus padėti.

"Be to, žmonės teisingai įtaria, kad po visu tuo slepiasi paprasčiausias gyvūnų apmokestinimas. Net neabejoju, kad praėjus kuriam laikui, kai gyvūnai bus paženklinti ir užregistruoti, šeimininkams bus įvesti mokesčiai už juos. Nes ir gyvūnų augintinių registre dabar yra palikta grafa su banko sąskaita", - kalbėjo J. Gustaitienė.

Pyksta ir laukia

Panašu, kad klaipėdiečiai niekur neskuba. Bent jau ženklinimo funkciją vykdantys veterinarijos gydytojai sakė kol kas sulaukiantys tik vieno kito tokio kliento.

"Žmonės skambina, teiraujasi, bet ženklinti neskuba", - minėjo veterinaras Raimondas Urnikis.

Jam antrino ir kitos klinikos atstovas Ričardas Vaišvila. Pasak jo, net ir tie, kurie jau ryžtasi šiam žingsniui, dažnai ateina kupini pretenzijų naujajai tvarkai.

Priminsime, kad iki 2017-ųjų pavasario gali lūkuriuoti tik tie, kurių gyvūnai yra gimę iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tie, kurie pasaulį išvysta šiemet, turi būti paženklinti per keturis mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos sako, kad privalomas gyvūnų ženklinimas būtinas norint sudrausminti neatsakingus augintojus, nes dabar dažnai nėra galimybių nustatyti, kam priklauso nuskriaustas ar pavojingas gyvūnas.

Taip pat tikimasi, kad privalomas augintinių ženklinimas bei registravimas padės apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pasiutligės.

Teigiama, kad Lietuva Europos Sąjungoje tapo viena paskutinių šalių, įvedusi privalomą šunų ženklinimą.

Beje, žemės ūkio ministrė "darbietė" Virginija Baltraitienė buvo pasiūliusi privalomai ženklinti ne visus naminius gyvūnus, o išvežamus iš Lietuvos, taip pat pavojingų veislių šunis, bet tam Seimas nepritarė. Siūlymas su panašiomis pataisomis "darbiečių" vėl registruotas Seime.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder