Į mokyklą - su geriausiais draugais

Į mokyklą - su geriausiais draugais

Mokslo metams baigiantis "Šaltinėlio" pradinės mokyklos ketvirtokai ir jų mokytoja Ramunė Gulbinskienė surengė vieni kitiems gyvūnų priežiūros pamokėlę. Šeimininkai dalijosi patirtimi, žarstė patarimus, rodė, ką sugeba jų augintiniai, džiaugėsi jais ir didžiavosi. Dauguma vaikų gyvūnėlį gavo dovanų gimtadienio proga, ir visi lig vieno tvirtino, jog apie geresnę dovaną nė negalėję svajoti...

Meilė ir Amazonė

"Amazonę gavau per savo gimtadienį. Taip, tai pati geriausia dovana. Veislė - auksaspalvis retriveris. Per Jonines jai sukaks aštuoneri metai. Labai aktyvi ir linksma. Namie dar turiu triušį ir žuvyčių, bet jų neatsinešiau."

Austėja, Straksis ir Sniegė

"Čia mano papūgėlės - Straksis ir Sniegė, jas man padovanojo per gimtadienį močiutė ir senelis. Prieš dvejus metus. Ne, prižiūrėti visai nesunku. Mėgsta garstyčių sėklas, pomidorus... Banguotosios papūgėlės - tokia veislė. Iškrečia kartais visokių išdaigų... Pavyzdžiui, nugraužė televizoriaus diržą ir neberodė televizorius."

Aida ir Pucas

"Čia mano katinas britų trumpaplaukis. Pucas. Pucas, ir viskas, nežinau kodėl. Birželį švęs pirmąjį gimtadienį. Labiausiai mėgsta gulėti vonios kambaryje, patinka žmonės, vienas nenori būti - kniaukia. Muses gaudo. Vieną kartą suplėšė užuolaidas, mama sakė, kad užuolaidos brangesnės už patį katiną. Namie turiu dar vieną katiną ir dar du sarginius šunis lauke. Taip, labai myliu gyvūnus... Kodėl myliu? Tiesiog."

Aleksandra ir Leila

"Tai Jorkšyro terjeriukė, jai beveik treji metai. Mama nupirko Kaune. Ji labai mėgsta vadovauti ir labai gera sargybinė. Patinka grikių košė ir sausas maistas. Labai išdykusi... kartą... pakakojo į lovą... aha, bariau. Mes miegam kartu, bet ji manęs nežadina. Dar turiu žuvytę. Taip, vieną. Patriką."

Ramunė ir Elvis

"Čia labai retos veislės katinas škotų nulėpausis, vardu Elvis. Ne, nesu Preslio gerbėja - tiesiog pagal dokumentus turėjome parinkti vardą iš E raidės. Mano sūnus jį įsigijo už sutaupytus pinigėlius gimtadienio proga. Elviui beveik šešeri metai, jis ramus ir orus, mane moko kantrybės, meditacijos paslapčių... Kartą buvo apsirgęs, nepatikėsite, nuo muilo burbulų! Mes leidome juos, jis gaudė, visi džiūgavome, žodžiu, atrakcija, ir vienas burbuliukas nusileido ant nosytės. Po to Elviui prireikė skubios ir labai rimtos medicininės pagalbos... oi, lašines statėme, slaugėme, vos išgebėjome... Veterinaras sakė: intoksikacija. Taigi tokia vaikams pamoka: neleiskite burbulų savo katinui ant nosies!

Vaikai jau nuo trečios klasės puoselėjo mintį atsinešti savo gyvūnėlius ir supažindinti juos su savo bendraklasiais, todėl šiandien ir susirinkome mokyklon su mylimiausiais savo draugais..."

Agnė ir Čipa

"Aš auginu rusų žaislinį terjerą, tai "mergaitė", jos vardas Čipa, jai penkeri metai. Gavau dovanų artėjant gimtadieniui. Labai norėjau, prašiau... Nes labai liūdna be šuniuko gyventi. Vedžioti nereikia - pati išbėga į kiemą ir pasivaikšto. Kokių išdaigų krečia..? Na, vieną kartą apvėmė mane. Nebariau, tik pasakiau. Daugiau taip nebedarė. Dar turiu du triušiukus iš tos pačios vados - rudi su baltais. Vištų dar turim. Ne, su jom nedraugauju."

Justė, Sprindis ir Pūkutė

"Aš atsinešiau du draugus. Čia yra čihuahua veislės Sprindis, o čia - triušiukė Pūkutė. Sprindį mama nupirko prieš šešerius metus, buvau dar mažytė. Turguj radom. Pamačiau ir taip užsinorėjau... Jau seniai buvau norėjusi, gal metus, aha, zyziau visą laiką... Jo puošti nereikia, jis "vyras", bet va čia prie kaklo turi gintaro karolius - sako, kad padeda nuo erkių. Parduotuvėj pirkom. Sprindis loja ant svečių, kanda į kojas, bet tik svetimiems. Mėgsta mėsytę ir ledus. Turiu ir dar vieną šunį - Azijos aviganį Demyrą. Gyvūnus prižiūri mama... ir aš. Na, mes pakaitom."

Benas ir Matilda

"Na, kaip jis... rusų mėlynasis. Labai pikta, nes nenori čia būti. Kai pyksta, tai šnypčia, kanda... Jai kokie aštuoneri metai, žmonės tokie atidavė - ir dar šunį Leksą. Kartais pridaro bėdos, neseniai užlipo ant gėlių vazono, kuris buvo pastatytas prie laiptų antrame aukšte ir su visu tuo vazonu bum bum nuriedėjo į pirmą aukštą. Aš tai norėčiau turėti mažą šuniuką, tokį kaip Ertos gal..."

Matas ir Nora

"Močiutė sutuokė savo šunį su kitu šunimi ir tada mes pasiėmėme vaikelį. Ilgaplaukis taksas. Linksmas, draugiškas, labai myli vaikus. Jeigu aš tik nugriūvu, jis iškart pripuola ir laižo mane. Aha, miega su manim. Kepenėles mėgsta. Visada pradeda loti, kai mamai kas nors paskambina telefonu. Išnešioja visas šlepetes, sudrasko, slepiam, bet vis tiek suranda. Ne, batų neliečia."

Kotryna ir Timka

"Timka - tėvai sugalvojo taip. Kaimynai pasiūlė katiniuką, buvo paskutinis iš vados, mes jau prieš tai ir taip katino norėjom, nes jau vieną Timką prieš tai turėjom, bet nugaišo. Labai liūdėjom. Bet aš maža buvau, nelabai atsimenu. Veislė vadinasi egzotas, aštuoneri metai. Dar turiu žuvyčių, neskaičiavau kiek, labai daug. Norėčiau mažo šuniuko, mama sakė, kad galėsiu turėti, bet dar galvoju, nes priežiūros daug reikia, o aš labai neturiu laiko. Lankau muzikos mokyklą ir dailės būrelį. Kai užaugsiu, turėsiu katiną ir šunį. Tiek užteks. Reikia laiko prižiūrėti."

Kęstutis ir Pūkis

"Čia Pūkis. Ne, ne katinas - katė. Mes nežinojom, kad "mergaitė" iš pradžių. Mama parvežė iš gyvūnų parduotuvės. Persų veislė. Aha, pati labai norėjo. Pūkis mėgsta saldainius, na, katinų - specialius. Žmonių maisto nemėgsta visai. Šiaip toks ramus, išdaigų nekrečia, kartais pavaikšto po kambarį... Aš tai norėčiau šuniuko. Mažo, kaip Ertos."

Erta ir Šanelė

"Ai, namuose tai visaip ją vadinam, bet aš pykstu, kai kitaip vadina tėvai. Na, Skruzdėle ten, Kruopa... Mama sako, kad mes panašios. Jai metai ir trys mėnesiai, aš pati susitaupiau. Visus metus taupiau ir prieš savo gimtadienį nusipirkau. Ji labai judri, linksma, visus myli, viską valgo, ką tik duodi. Nedaro daug bėdos, tik vieną kartą prisiusiojo ant pagalvės, tai jai nebeleidžiama įeiti į miegamąjį. Ne, jau daugiau nieko nenorėčiau, užtenka: dar namie yra katė Liūsia ir kieme Grumas, Kaukazo aviganis. Visus vienodai myliu. Visus gyvūnus pasaulyje. Nes jie labai mieli, jie irgi gyvybė. Ne, erkių tai ne, uodų ir musių ne, žodžiu, vabzdžių nemyliu, bet ne visų. Kai užaugsiu, būsiu veterinarė."

Meda ir Ksara

"Ksarą man tėtis parvežė iš Lenkijos, todėl jos toks vardas - lenkiškas. Jai ketveri metai, veislė - boseronas. Mėgsta granules, košę... Vieną kartą kaimynės tortą suėdė. Mus pakvietė kaimynai į svečius, į savo kiemą, valgyti torto, ir kol mes atėjom, torto jau nebebuvo - Ksara atėjo pirma. Vaikai myli gyvūnus todėl, kad jie yra labai mieli ir draugiški, žaidžia su mumis... Dar norėčiau turėti katytę, triušiuką ir... gal tiek užteks."

Kalbino Andromeda MILINIENĖ

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder