Amžinai be pinigų. Nuostatos, trukdančios žmonėms praturtėti

1 priežastis: „Dideli pinigai - ne man“

Dažnai žmonės uždirba mažai ne todėl, kad jiems trūksta kompetencijos arba kokios nors kvalifikacijos: tiesiog jie yra įsitikinę, kad padorus uždarbis ir dideli pinigai - ne jiems. Paprastai tokios nuostatos šaknys slypi vaikystėje. Pavyzdžiui, namuose dažnai buvo sakoma: „Mes niekada negyvenome turtingai, geriau ir nepradėti“, „Turtingi žmonės - blogi“, „Tu kvailiukas, vargu ar kas nors iš tavęs išeis“, „Tave, aišku, apgaus“. Su tokiais įsišaknijusiais įsitikinimais žmogus nuoširdžiai mano, kad materialinė sėkmė - kitų žmonių išimtinė teisė, protingesnių ir apsukresnių, o jis jos nevertas. Deja, vidinis pojūtis „aš nevertas“ turi gana aiškų piniginį ekvivalentą. Jei viduje esate įsitikinę, kad negalite pretenduoti į didelius pinigus, šis pojūtis ir yra kliūtis, trukdanti jums judėti į priekį.

2 priežastis: „Aš - ne jis“

Antroji priežastis - nesibaigiantis ir visiškai nekonstruktyvus savęs lyginimas su kitais. Paprastai turėdami tokį įprotį, žmonės pradeda veikti pagal vieną iš dviejų scenarijų.

Vieni, matydami kitų sėkmę, dar aktyviau veržiasi pirmyn, juose prabunda konkuravimo dvasia. Tai nieko nesako apie apie laimę ir pasitenkinimą gyvenimu, tokios asmenybės turi savų sunkumų. Tačiau socialine prasme jie pasiekia neblogų rezultatų, nes turi orientyrus, į kuriuos lygiuojasi.

Antroji kategorija - žmonės lygina save su kitais ir banaliai pavydi kitiems sėkmės, tačiau patys nieko nesiima. Jie yra įsitikinę, kad patys nesugebės ko nors pasiekti (dažnai tai būna pirmosios priežasties pasekmė). Nuolatos stebėdami aplinkinių pergales, pavyduoliai paprastai visaip nuvertina jų veiksmus, svetimą sėkmę aiškindami paprastu aplinkybių sutapimu, atsitiktine sėkme, užsispyrimu ir t.t. Jie įvairiai bando įrodyti patys sau, kad jeigu jiems būtų pasisekę taip, kaip pasisekė Jonui, Petrui ar Elenai, jie taip pat galėtų daug laimėti. Tokio tipo žmonės paprastai tikisi, kad pats gyvenimas juos kuo nors apdovanos.

3 priežastis: „Noriu visko ir iškart“

Trečiasis tipas - nenuilstantys planuotojai. Iš tiesų jie yra giliai įsitikinę, kad gali daug uždirbti, nėra pavydūs ir yra nusiteikę dideliems pinigams. Jų galvose nuolatos gimsta neįtikėtini projektai ir planai. Bet tokie žmonės nori visko iškart ir yra visiškai nepasirengę tikslo siekti palaipsniui, jie neturi sistemos, užtat be perstojo fantazuoja ir siekia pernelyg daug. Įsidarbindamas naujoje vietoje toks žmogus iškart nori būti didelės bendrovės skyriaus viršininkas arba žinomos reklamos agentūros vadovas. Tiesiog pradėti dirbti eiliniu darbuotoju - ne jam. Bet kuriame darbe svajokliui paprastai susidaro įspūdis, kad jis yra išnaudojamas, todėl jis negali ilgai išsėdėti vienoje vietoje, jeigu iškart nepradeda daryti svaiginamos karjeros (o iškart jos niekas ir nepadaro!)

Noras gauti maksimumą ir nemokėjimas įdėti darbo ir pastangų dažnai baigiasi tuo, kad tikrai talentingos asmenybės lieka be nieko. Taip, kai kada jų ambicijos duoda rezultatų, bet pasidomėjus statistika paaiškėja, kad tai yra didelė retenybė. Laikui bėgant, tokie žmonės tampa pasyviomis ir agresyviomis asmenybėmis, kurios yra viskuo nepatenkintos, nusiminusios ir neatskleidžia savo potencialo. Suprantama, tai atsispindi ir charakteryje. Jie net gali linkti į aferas, nes taip gauna greito (ir paprastai trumpalaikio) pakilimo šansą.

4 priežastis: „Atgal į praeitį“

Žmogus yra linkęs pastebėti pirmiausia neigiamybes, dėmesį sutelkia į tai, kas jam nepasisekė. Pavyzdžiui, viskas jam sekėsi gerai, jis nemažai pasiekė, bet paskui ištiko nesėkmė. Užuot pergyvenęs sunkų laikotarpį, atsikėlęs ir ėjęs toliau, žmogus nustoja savimi pasitikėti, įstringa nesėkmės būsenoje ir visiškai pasineria į praeitį - vėl ir vėl pergyvena neigiamą patirtį, nuvertina teigiamus dabarties momentus ir visiškai nepajėgia gyventi „čia ir dabar“. Tai yra pagrindinė klaida, juk norint gauti rezultatų ir finansinių laimėjimų, energija turi būti nukreipta į dabartį, tą veiklą, kuria užsiimate šiuo metu.

5 priežastis: „Pinigai riboja“

Mažai uždirba žmonės, kuriems uždarbis iš esmės nėra svarbus. Pavyzdžiui, žmogus širdies gilumoje yra įsitikinęs, kad pinigai riboja, jam jie nėra valdžios (jeigu būtų, viskas būtų priešingai) ir saugumo instrumentas. Šiuo atveju kalbama apie asmenybes, kurioms gana ramus, tolygus gyvenimo režimas yra svarbesnis už tuos pliusus, kuriuos suteikia materialinė gerovė.

Norint daugiau uždirbti, svarbu turėti kokį nors tikslą, suvokti, dėl ko tai darote. Jeigu žmogaus motyvacija yra abstraktus noras daug uždirbti, bet jis nesupranta, dėl ko, apie kokį nors įspūdingą rezultatą neverta nė kalbėti.