Dar neseniai unikalūs, reti kostiumai kartais dienas baigdavo sąvartyne.
Ką daryti su kostiumais, naudotais filmuojant - kino studijoms yra tikras galvosūkis. Iš dalies jie, aišku, yra panaudojami kituose filmuose, tačiau dauguma yra sukabinami ir saugomi. Keista, kad Holivudo aukso amžiuje kino studijų direkcijos, regis, negalvojo, kad drabužiai ir rekvizitas, kuriuos žiūrovai pamatys ir įsidėmės garsiuose filmuose, bus didelė vertybė.
Šiandien gerbėjai yra pasirengę kloti milijonus už kino dievaičių kostiumus, pažįstamus nuo vaikystės, ir tais troškimais kinematografininkai sumaniai naudojasi, kad gautų finansinės naudos. O štai XX a. pradžioje po filmavimo kostiumai atsidurdavo sandėliuose.
Ten jie būdavo laikomi ant pigių metalinių pakabų ir kartais likdavo apverktinos būklės, nes laikui bėgant imdavo trūnyti ir plyšti nuo savo pačių svorio. Kostiumų dailininkai iš senų kartais siūdavo naujus, taip sunaikindami istorines retenybes.
Per stebuklą išlikę tų laikų kostiumai šiandien yra saugomi muziejuose arba privačiose kolekcijose, deja, jų liko ne tiek daug, kiek galėjo.
Holivudo studijos „Universal Studios“ plaukų ir makiažo skyriaus vadovas Džeimsas Tamblinas (James Tumblin) žurnalistams pasakojo, kaip 1962 m. studijos koridoriuj pamatė krūvą ant grindų besimėtančių drabužių.
Tarp visokio šlamšto ten jis pastebėjo vieną Skarlet, iš „Vėjo nublokšti“, suknelę. Kadaise, kurdami šiuos autentiškus apdarus, kostiumų dailininkai peržiūrėjo daugybę istorinių šaltinių ir net specialiai ieškojo Pietų Valstijose senbuvių, kurie galėtų papasakoti apie senovinius drabužius.
Sužinojęs, kad visa šlamšto krūva yra skirta išmesti, Dž. Tamblinas paprašė ją parduoti: „Man buvo pasakyta, kad suknelę ir visą krūvą kitų drabužių galiu pasiimti už 20 dolerių. Toje krūvoje be Skarlet suknelės buvo ir Džudi Garland (Judy Garland) kostiumai iš „Velykų parado“.
Lygiai po 50 metų buvęs studijos darbuotojas šias retenybes pardavė aukcione už 137 tūkstančius dolerių. O 2012 m. gerbėjai iš 13 šalių surinko pinigų išgelbėti 5 iš legendinio filmo suknelėms, kurios nuo nuolatinių parodų ir vežiojimo faktiškai suplyšo - tiek daug žmonių norėjo jas pamatyti.
XX a. viduryje pavieniai toliaregiški žinovai pradėjo kolekcionuoti kostiumus, neleisdami pražūti neįkainojamai istorinei atminčiai, tačiau tuo metu panašūs hobiai retai būdavo pelningi. Pavyzdžiui, aktorė Debi Reinolds (Debbie Reynolds) sugebėjo surinkti unikalią kolekciją, į kurią įėjo puikusis Odri Hebern (Audrey Hepburn) apdaras iš filmo „Mano puikioji ledi“ ir prabangūs Elizabetos Teilor (Elizabeth Taylor) tualetai iš „Kleopatros“.
Štai ką ji pasakojo apie išpardavimą, 7-ojo dešimtmečio pabaigoje surengtą studijoje „MGM“: „Man tai buvo neįtikėtina naujiena. „MGM“ visada labai saugodavo savo kostiumus, mums (aktorėms) net neleisdavo jų skolintis vakarėliams.
Dabar jie planavo išparduoti viską... Aš nemiegojau tris savaites ir vaikščiojau ten kasdien, pirkdama viską, ką galėjau.“
Tokį neįprastą sprendimą kino studijos vadovybė priėmė dėl gamybos nuosmukio. „MGM“ padėtis tuo metu buvo tokia prasta, kad pigiai išparduodami kostiumus jie bandė kaip nors ją pataisyti.
Debi Reinolds pelnė kolekcininkės ir kino kostiumų žinovės autoritetą, tačiau savo svajonės - Holivudo kostiumų istorijos muziejaus - ji taip ir neįgyvendino. Prieš mirtį aktorė buvo priversta išparduoti savo unikalų kostiumų rinkinį, ir dabar jis išsibarstė po privačias kolekcijas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą