Adeli pingvinai

Jiems nebėra kur trauktis

Ištirpus penktadaliui Antarktikos pusiasalio ledynų, Adeli pingvinams sunku pramisti, nes jie neria grobio nuo ledo "tiltelių".

Šalnos su gausiais krituliais Meksikos kalnų rajone 2000-aisiais buvo pražūtingos milijonams danaidžių rūšių drugių.

Idant išvengtų žūties, šalčius mėgstantiems Amerikos cypliams tenka kraustytis arčiau kalnų viršukalnių, kur jie dar atranda tinkamų išgyvenimui teritorijų.

O štai Fleišmano varlės Kosta Rikos miškuose - ant išnykimo ribos, kaip, beje, ir šimtai kitų varliagyvių rūšių.

Koralų nykimas, pasikeitusi, paankstėjusi paukščių migracija, negyvi, sausrų išsekinti miškai - tai tik nedaugelis globalinio atšilimo pasekmių.

Ekosistemos kinta taip greitai! Geologiniame laikrodyje tai kaip viena nanosekundė.

Mažoji Arktikos apokalipsė

Organizatorių nuotr.

Pingvinai Adeli, metų metais perėję toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku, mėgino išperinti kiaušinius sniege arba tirpstančiam vandeny.

Jaunikliai neišsirito, ir populiacijai gresia išnykimas. Iš 884 pingvinų porų liko vos 47. Situaciją įtakoja tirpstantys plaukiantys ledynai, gyvybiškai svarbūs antarktinei ekosistemai.

Adeli pingvinams jie atstoja poilsio aikštelę, nuo kurios jie neria ieškoti grobio, tuo tarpu kai kitų rūšių pingvinai puikiai jaučiasi atviroje jūroje.

Stebint Adeli pingvinukus, kurie iš pūkuotų kamuoliukų virto kilniais jūrų paukščiais, pastebėta, jog daugelis jauniklių, palikę lizdus, klaidžioja, susimetę į didelius būrius, kažkuo primenančius mokinukų kompanijas.

Paaugliai nuolat įkyrėdavo tėvams, kaulydami iš jų maisto, tačiau suaugusieji Adeli tiesiog nebesirūpindavo jaunikliais: juos palikdavo ir niekada nebegrįždavo.

Minios pingvinų, išskėtę sparnus - irklus pusiausvyrai palaikyti, žingsniavo link jūros pilkais akmenimis, nugludintais taip pat marširavusių tūkstančių jų protėvių.

Ekologas Freizeris šaltuosiuose vandenyse užfiksavo jūros kotikų iš Pietų Džordžijos antplūdį: jeigu arktiniame salyne prieš keletą dešimtmečių buvo pastebėta šešetas kotikų, tai praėjusią vasarą - net 3 000 kotikų.

Anot tyrinėtojo, per tris pastaruosius dešimtmečius antarktinė ekosistema "prasmego velniop".

Čionykščiai paukščiai bei gyvūnai pajuto dvejopą permainą: oro temperatūra kyla, ir ledynų sumažėjo 9-niais procentais.

Baltieji lokiai nebeveda "trynukų"

Baltiesiems lokiams ir nerpams, kurie didesniąją metų dalį gyvena ir maitinasi ant ledo, klimato atšilimas gresia bado katastrofa.

Freizeris, skrisdamas sraigtasparniu, Gudzono įlankoje pastebėjo lokę su mažyliu, ir nusileidę žemyn, iššovę ją užmigdė.

Lokiukas užsiropštė miegančiai motinai ant keteros ir ėmė sukinėti galvą į šalis.

Prisiartinęs iš nugaros, mokslininkas įbedė švirštą ir mažyliui, ir šis užmigo, padėjęs galvą motinai ant priekinių letenų.

Keletą valandų mokslininkai svėrė lokius ir ėmė jų kraujo bei riebalų mėginius.

Meškutis svėrė 78 kilogramus, o jo motina - 246, abu atrodė sveiki.

Nepaisant to, jau dabar, ištyrus baltųjų lokių ir jų palikuonių sveikatą, aišku, jog jų dydis ir svoris sumažėjo 15-ka provcentų, lyginant su jų tėvų ir senelių svoriu.

Tai nulėmė maisto trūkumas.

Be to, klimato atšilimą tiriančius mokslininkus neramina tas faktas, jog keletą dešimtmečių atgal šie lokiai gana dažnai atsivesdavo po tris lokiukus; šiandie to nebepasitaiko.

Anksčiau 40 proc. mažylių, sulaukę pusantrų metų nebežįsdavo motinos pieno, ir susirasdavo grobį patys; šiandie savarankiškai maitinasi tik 5 proc. tokio amžiaus lokių palikuonių.

Mokslininkai tvirtina, jog tūkstančiams Gudzono įlankos lokių jūros ledo sluoksnio sumažėjimas būtų fatališkas, jei išsipildytų klimatologų prognozės, kad 2070 m. įlankoje ledo neliks.

Lokiams priseis arba išmokti medžioti kitus gyvūnus, tarkim, paukščius karibus, arba kraustytis į aukštesnes poliarines platumas.

"Gyvenimas tarsi palaipsniui išteka iš arktikos.

Jeigu klimato atšilimas yra žmonijos kaltė, o tikriausiai taip ir yra, išeitų, jog tokie nuostabūs, patvarūs gyvūnai, kuriems nebaisios jokios gamtos negandos, turės žūti.

Ir labiausiai mane siutina tai, jog tie fantastiški gyvūnai turi kentėti dėl to, kad krūvelė žmonių nesugeba susirinkti ir ir nuspręsti, ką mums daryti su savo planeta", - sako ekologas Bilas Freizeris.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder