Mokslininkai priėjo išvados, jog socialinė padėtis lemia ir kai kurių genų darbą.
Čikagos medicinos universiteto biologai stebėjo pusšimtį nelaisvėje laikomų beždžionių patelių. Kartkartėmis pas jas būdavo įleidžiama naujokių, kurios automatiškai užimdavo žemiausią padėtį būryje. Paskui būdavo imami šių gyvūnų kraujo mėginiai ir tiriami genai. Mokslininkai ieškojo genų, kurių veikla keičiasi priklausomai nuo primatų socialinės padėties, o ne nuo charakterio arba polinkių. Ir išsiaiškino: makaka rezus patelių socialinė padėtis daro įtaką apie tūkstančio genų darbui.
Tarp jų buvo atsakingų už stresą, susijusių su smegenų darbu, taip pat 112 genų, susijusių su imuninės sistemos darbu. Tai patvirtino mokslininkų spėjimus, kad beždžionių pavaldinių, užimančių žemiausią hierarchinę padėtį, imunitetas yra silpnesnis.
O vos "pavaldinės" tapdavo "viršininkėmis", laikui bėgant jų genai pradėdavo dirbti kitaip, imunitetas tvirtėjo. Pokyčiai genų lygmeniu buvo tokie akivaizdūs, kad po išsamios analizės mokslininkams net pavyko išspręsti atvirkščią uždavinį - nusakyti gyvūno socialinę padėtį pagal kraujo analizę. Tai teisingai pavyko šešiais atvejais iš septynių. Be to, mokslininkai mano, kad genų darbas gali būti paveldimas.
O kuo dar skiriasi vadai ir pavaldiniai?
Bosas visada protingesnis, nes galvoja už kitus
Oksfordo (D.Britanija) mokslininkai pradėjo tyrimus nuo smulkių "viršininkų" - tarp makakų rezus. Ir nustatė: jeigu beždžionė turi daug draugių ir giminaičių ir būryje elgiasi aktyviai, padidėja kai kurių jos smegenų zonų apimtis.
Kitaip tariant, kuo didesnis skaičius tų, su kuriais bendrauja individas, tuo didesnės jo smegenys. Smegenys auga todėl, kad bet kuriam individui bendraujant su nauju draugu tenka iššifruoti jo akių išraišką, gestus ir balsą. Kuo platesni ryšiai, tuo daugiau darbo gauna, tai yra priverčiamos dirbti, galvos smegenys.
Paskui mokslininkai lygino beždžionių "vadovų" (patinų) ir "pavaldinių" smegenis. Pasirodo, kuo aukščiau pagal hierarchiją yra patinas, tuo daugiau pilkosios medžiagos jo smegenyse.
Bosas nervinasi dėl konkurentų ir patelių, o pavaldinys - dėl maisto
Mokslininkai nustatė, kad babuinų būrio vadų kraujyje yra streso hormonų ir pagrindinio vyriškojo hormono testosterono disbalansas. Tai, beje, nieko keista: juk būriui vadovaujantys patinai turi daugiau priežasčių nervintis ir jaudintis negu likusieji. Tokią išvadą daro Prinstono universiteto mokslininkai, Kenijos Amboselio nacionaliniame parke 40 metų stebėję 125 suaugusius babuinus iš penkių įvairių būrių. Vadų streso hormonų, gliukokortikoidų, lygis buvo didžiausias iš būrio narių, o testosterono kraujyje buvo per mažai. Ir lygiai tiek pat gliukokortikoidų nustatyta kraujyje jų gentainių, užimančių žemiausią socialinę padėtį. Bet to priežastys - skirtingos. Būrio vadai nervinasi daugiausia dėl savo statuso, juk jį reikia nuolatos ginti, be to, jaudintis juos verčia ir gausybė patelių, pasirengusių poruotis vos jiems panorėjus. Tuo tarpu patinai, stovintys ant žemiausio hierarchijos laiptelio, daugiausia rūpinasi, kaip rasti maisto. Mokslininkai mano, kad žmonės, užimantys vadovaujančius postus, elgiasi panašiai kaip būriui vadovaujantys patinai. Pavyzdžiui, beždžionių būrio vadą taip pat lengva atpažinti tarp jo svitos, kaip didelės firmos prezidentą, kuris laikosi tiesiai, kad atrodytų aukštesnis, garsiai kalba ir ilgai, nemirksėdamas žiūri pašnekovui į akis. Tiesa, įvairių veislių beždžionių valdymo metodai stipriai skiriasi.
Vadovas turi būti agresyvus
Vadui turi paklusti visi, ir aišku, jam patinka paklusnumas, o nepaklusnumas kelia agresiją. Todėl beždžionių būrių vadams ir didelių kolektyvų vadovams su retomis išimtimis būdinga agresija, nekantrumas ir pyktis. Savybės, aišku, nemalonios.
Tačiau, kaip išsiaiškino specialistai, būtent šie charakterio bruožai priverčia beždžiones besąlygiškai paklusti vyriausiajam patinui, o žmones - dar ir stropiai vykdyti užduotis. Tik skirtingai nuo beždžionių, bosai žmonės savo agresiją gali maskuoti sarkazmu ir pašaipomis.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"
Rašyti komentarą