Rytą išėjau į darbą. Atrodo, buvo penktadienis. Labai gerai, penktadienis - ir šiaip smagi darbo diena, sutrumpinta, o kadangi prieššventinė, tai sutrumpinome, kiek tik įmanoma. Žodžiu, pasiuntėme Petriuką į parduotuvę, jis jauniausias. Tik nesuprantu, kam persirengėme darbo drabužiais? Gal tai skaniau? Gal dėl konspiracijos... Petriukas parnešė aiškiai per mažai. Jaunas dar... globaliai mąstyti neišmoko. Prieš pietų pertrauką teko siųsti dar kartą. Atvažiavo darbų vykdytojas, kažką sakė apie darbą. Pasiuntėme ir jį... O kam raunasi? Juk šventės. Paskui prisiminiau, kad reikia nusipirkti silkės, Kūčios. "Maksimoje" daug žmonių. Daug? Ne tas žodis... Ir visi stumdosi. Apsieisiu be silkės. Namo parvedė autopilotas.
Gruodžio 25, Kalėdos
Alaus! Daug alaus!! Prieš vakarą palengvėjo. Nuėjau į svečius pas draugelį Doncę. Šventėme Kalėdas. Stalas - trijų patiekalų. Degtinė, alus ir raudona žuvis - kilka pomidorų padaže. Žiūrėjom televizorių. Pasveikino prezidentas. Kažkoks ne toks... susenęs. Pernai kai sveikino, atrodė jaunesnis. Ir balsas kitoks. Gal čia jau kitas? Degtinė baigėsi, kilkos dar yra. Dilema - į parduotuvę degtinės ar namo? O gal į bažnyčią? Kokios keistos mintys kartais lenda į galvą... žinoma, degtinės. Išgėrėme prie bažnyčios, namo parvedė autopilotas.
Gruodžio 26, antra Kalėdų diena
Doncė - tikras draugas. Aplankė su alumi. Nelabai padeda. Teko imtis degtinės. Pramušė labai sunkiai. Neišbalansavome tarp pagirių ir prisigėrimo, paskolinau autopilotą Doncei, kad parvestų namo. Iki lovos nurėpliojau pats. Labanakt.
Gruodžio 27-31, tarpušventis
Gyvenimas įgavo ritmą. Rytą - alus, apie pietus sklandžiai pereinantis į degtinę, vakare - autopilotas. Su Donce intensyviai vaikštome į svečius. Vienas pas kitą. Kažkurią dieną skambino brigadininkas, klausė, ar dar kada ateisiu į darbą. Pasakiau, kad sergu, skauda dantį, įsimetė infekcija nuo kilkos, dabar taikau intensyvų skalavimo kursą. Atrodo, nepatikėjo. Nesvarbu, išsiaiškinsim po švenčių. Reikėtų nueiti į parduotuvę, kilka, kurią atidarėme per Kalėdas, baigiasi. Kuo per Naujuosius užkąsim?
Gruodžio 31, Naujieji
Rytą, eidamas į parduotuvę, užsukau į darbą. Brigadininkas nepažino. Atseit labai ištinęs. Pasakiau, kad nuo danties. Atrodo, nepatikėjo. Pasveikinau bendradarbius, jie pasveikino mane. Petriukas nubėgo iki parduotuvės. Kaip įprasta, parnešė per mažai. Atvažiavo darbų vykdytojas pasveikinti su metų pabaiga. Pasiuntėme... Išvažiavo. Vakare su Donce sutikome naujus metus ir žiūrėjome televizorių. Tradiciškai... užkandai - kilka, likusi nuo Kalėdų. Per televizorių vėl kalbėjo prezidentas. Vėl tas pats kaip per Kalėdas, tačiau ne tas kaip pernai. Tikrai labai susenęs. Toliau nelabai atsimenu... lyg ir skambinau prezidentui, lyg ir autopilotas suveikė... Įdomu, dabar vakar dienos vakaras, ar šiandien dienos rytas?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą