Vinstono Čerčilio požiūris į ateivius atskleistas naujai atrastoje jo esė

1939-aisiais, metais, žyminčiais Antrojo pasaulinio karo pradžią, Čerčilis parašė populiariojo mokslo straipsnį, kuriame jis apmąstė nežemiškos kilmės gyvybės tikimybę.

Spausdinimo mašinėle parašytas 11-os puslapių tekstas, greičiausiai skirtas laikraščiui, buvo papildytas 6-tajame dešimtmetyje, tačiau taip niekada ir neišspausdintas. 9-tajame dešimtmetyje esė buvo perduota JAV muziejui, kuriame ji ir buvo iki jos atradimo pernai.

Dokumentą rado Nacionaliniame Čerčilio muziejuje (National Churchill Museum) Fultono mieste Misuryje dirbantis naujasis institucijos direktorius Timotis Railis (Timothy Riley). Radinį T. Railis perdavė Izraelio astrofizikui ir rašytojui Marijui Livijui (Mario Livio), kuris esė turinį aprašė naujausiame mokslo žurnalo Nature numeryje.

Čerčilio domėjimasis mokslu gerai žinomas: jis buvo pirmasis britų ministras pirmininkas paskyręs patarėją mokslo klausimais, kuriuo tapo Frederikas Lindemanas (Frederick Lindemann). Jis taip pat reguliariai susitikinėjo su tokiais mokslininkais kaip Seras Bernardas Lovelas (Sir Bernard Lovell), kuris buvo radioastronomijos pionierius. Šis bendradarbiavimas su mokslo bendruomene buvo iš dalies susijęs su pasiruošimu karui, tačiau jam priskiriamas ir Jungtinės Karalystės laboratorijų, teleskopų ir technologijų plėtros finansavimas. Tai paskatino pokario atradimus įvairiose srityse nuo molekulinės genetikos iki rentgeno kristalografijos.

Nepaisant to, Dr. Livijus apibūdino esė atradimą kaip „didelį siurprizą“. BBC Inside Science laidoje jis kalbėjo: „Ponas Railis sakė „Aš norėčiau tau šį tą parodyti“ ir davė man Čerčilio esė kopiją. Pamatęs pavadinimą „Ar mes vieni Visatoje?“ nustebau „Ką? Čerčilis rašė tokia tema?“

Dr. Livijus teigia, jog karo meto lyderis apie gyvybės tikimybę kitose planetose samprotavo kaip mokslininkas. Čerčilio mintys atspindi daugelį šiuolaikinių argumentų astrobiologijos srityje – mokslo, tirančio potencialios gyvybės kitose planetose tikimybę. Savo esė buvęs ministras pirmininkas remiasi Koperniko principu – idėja, kad žmogiškoji gyvybė Žemėje neturėtų būti unikali atsižvelgiant į Visatos platybę. Čerčilis apibrėžė gyvybę kaip gebėjimą „veistis ir daugintis“ bei pabrėžė vitalinę vandens skystame pavidale svarbą, paaiškindamas, jog „jis reikalingas visoms mums žinomoms gyvybės rūšims“.

Daugiau nei 50 metų prieš egzoplanetų atradimą, jis svarstė apie tikimybę, kad kitos žvaigždės gali turėti savo planetas. Jis padarė išvadą, jog didelė dalis šių tolimų pasaulių „bus tinkamo dydžio, kad  paviršiuje tūrėtų vandens ir galbūt kokią nors atmosferą“. Jis taip pat spėjo, kad kai kurios iš jų bus „tinkamu atstumu nutolę nuo savo motininės saulės, kad palaikytų tinkamą temperatūrą“. Čerčilis taip pat nurodė tai, ką dabar mokslininkai apibūdina kaip „gyvybės“ arba „Auksaplaukės“ zoną – siaurą regioną aplink žvaigždę, kur nei per šalta nei per šilta egzistuoti gyvybei.

Esė teisingai nuspėja puikias galimybes Saulės sistemos tyrinėjimams. „Vieną dieną, galbūt net netolimoje ateityje, gali būti įmanoma nukeliauti į Mėnulį, o gal net į Venerą ir Marsą“, – rašė Čerčilis.

Tačiau politikas darė išvadą, kad Venera ir Žemė vienintelės planetos Saulės sistemoje, kuriose galima gyvybė, nors dabar žinoma, jog lediniai Jupiterio ir Saturno palydovai teikia daugiausiai vilčių aptikti nežemiškų gyvybės formų.

Tiesa, tokie pastebėjimai atleistini dėl mokslo žinių stokos tuo metu, kai buvo rašytas šis tekstas.

Akivaizdžioje nuorodoje į nerimą keliančių įvykių eigą Europoje Čerčilis rašė: „Aš, pavyzdžiui, nesu be galo sužavėtas mūsų sėkme šioje civilizacijoje, kad būčiau pasiruošęs manyti, jog esame vienintelė vieta šioje didžiulėje visatoje, kurioje egzistuoja gyvi, mąstantys sutvėrimai, ar kad esame aukščiausios protinės ir fizinės raidos pavyzdys, kuris kada nors pasirodė šioje erdvėje ir laike“.

Čerčilis buvo produktyvus rašytojas: 3-čiajame ir 4-tajame dešimtmečiuose jis rašė populiariojo mokslo esė tokiomis skirtingomis temomis kaip evoliucija ir branduolių sintezė. T. Railis, Čerčilio muziejaus direktorius, mano, kad esė apie nežemišką gyvybę buvo parašyta buvusio ministro pirmininko namuose Čartvelyje 1939-aisiais, prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.

Informaciją galėjo suteikti karo lyderio draugas fizikas Lindenmanas, o esė galėjo būti skirta publikavimui News of the World laikraštyje. Ji buvo parašyta netrukus po 1938-ųjų metų Orsono Veleso (Orson Welles) radijo laidos JAV, kurioje buvo inscenizuojamas H. G. Velso (H. G. Wells) romanas „Pasaulių karas“. Radijo programa sukėlė paniką, kai keletas klausytojų klaidingai suprato šią laidą kaip tikrą žinių pranešimą apie marsiečių invaziją Žemėje.

Dr. Livijus BBC News teigė, jog dėl autorinių teisių problemų nėra rimtų planų išleisti šį straipsnį. Tačiau pridūrė, kad Čerčilio muziejus bando spręsti šias problemas, kad ši svarbi istorinė esė galėtų pagaliau išvysti dienos šviesą.