7 patarimai, kaip vartoti antibiotikus

7 naudingi patarimai, kaip vartoti antibiotikus, siekiant išvengti rimtų pasekmių

Antibiotikai – vienas svarbiausių medicinos atradimų, radikaliai pakeitęs sveikatos priežiūrą. Nuo jų atradimo daugybė infekcinių ligų, kurios anksčiau buvo mirtinos, dabar gali būti lengvai išgydytos. Tačiau svarbu suvokti, kad antibiotikų vartojimas turėtų būti itin atsakingas, siekiant išvengti rimtų pasekmių. 

Kas yra antibiotikai?

Antibiotikai – tai vaistai, skirti naikinti arba stabdyti bakterijų dauginimąsi organizme. Jie veikia tik bakterijas ir nėra veiksmingi prieš virusus. 

Todėl dažnai kyla nesusipratimų dėl netinkamo antibiotikų vartojimo peršalimo ar gripo atvejais. 

Svarbu pabrėžti, kad antibiotikai negydo virusinių infekcijų, o be reikalo juos vartojant, galima sukelti neigiamą poveikį organizmui ir skatinti atsparumą antibiotikams.

Kaip veikia antibiotikai?   

Antibiotikų paskirtis – užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi arba sunaikinti jau esamas bakterijas. Yra įvairių tipų antibiotikų, kurių kiekvienas taikomas specifinei bakterijų rūšiai. Plataus spektro antibiotikai veikia prieš daugelį skirtingų bakterijų rūšių, o siauro spektro antibiotikai nukreipti į konkrečią bakterijų grupę.

1. Antibiotikai nevartojami profilaktiškai.

2. Nenutraukite gydymo pagerėjus savijautai: dar nesunaikintos bakterijos įgyja atsparumą vartojamam vaistui.

3. Jei vartojate antibiotikus, niekada tuo pačiu metu negerkite jokių kitų vaistų, vitaminų ar pieno produktų, nes jie trukdo organizmui pasisavinti vartojamus antibiotikus.

4. Virusinės kilmės ligoms gydyti antibiotikai neskiriami.

5. Kada geriami antibiotikai - prieš valgį ar po valgio, priklauso nuo jų rūšies.

6. Gydydamiesi antibiotikais nepamirškite vartoti daug skysčių, kurie padės iš organizmo pašalinti toksinus.

7. Po antibiotikų kurso gerkite daug rūgpienio, kefyro, gyvo jogurto: jie padės kuo greičiau atkurti pakitusią žarnyno veiklą. Venkite mielinių kepinių, pelėsinio sūrio ar grybų, negerkite alaus, nes šie produktai sudaro palankias sąlygas grybeliams, žarnyne pakeitusiems "gerąsias" bakterijas, daugintis.

INFORMACIJA

Jei pakilo temperatūra per 39 laipsnius, skauda gerklę, kamuoja sloga ir kosulys, ant lūpų atsirado vandeningų pūslelių, ašaroja akys, vadinasi, susirgote virusine infekcija. 

Užkimęs balsas, švokščiantis kvėpavimas byloja apie besivystantį bronchitą ar laringitą. 

Sergant virusine infekcija, karščiuoti iki 38-39 laipsnių yra normalu: tada organizmas gamina antikūnus. Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nereikia. 

Suaugęs žmogus virusine infekcija paprastai serga 3 - 5 dienas.

Ausies skausmas, pūlingos išskyros iš jų arba iš akių, limfmazgių padidėjimas, jų skausmingumas, kaklo tinimas, pūlinga angina - jau galima įtarti, kad susirgote bakterine infekcija. Net ir tuo atveju negalima griebti bet kokių antibiotikų. 

Paskirti tinkamų antibiotikų, nustatęs diagnozę, gali tik gydytojas.

Po antibiotikų kurso gerkite daug rūgpienio, kefyro, gyvo jogurto: jie padės kuo greičiau atkurti pakitusią žarnyno veiklą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder