Būti dėkingamuž derlių ir visus praėjusius metus

Būti dėkingamuž derlių ir visus praėjusius metus

"Dėkingam žmogui - gausus derlius", sakė žymus anglų poetas ir dailininkas Viljamas Bleikas (William Blake). Padėkos diena - tai nacionalinė šventė, labiausiai švenčiama JAV ir Kanadoje, taip pat Grenadoje, Liberijoje, Olandijoje ir Norfolko saloje. Panaši šventė vyksta ir Vokietijoje.

Amerikoje ši diena minima ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, o Kanadoje - antrąjį spalio pirmadienį. Šią dieną žmonės dėkoja už derlių ir visus praėjusius metus.

Padėkos dienos tradicijos - religinės ir kultūrinės, o pati šventė - pasaulietinė.

Priešistorė

Padėkos maldos ir tam tikros dėkojimo ceremonijos dažnos visuose tikėjimuose, ypač minint derliaus nuėmimą.

ŠALAVIJAS - tradicinis prieskonis, dedamas į kalakuto įdarą.

Padėkos diena kilo iš Anglijos protestantų reformatų tradicijų. Ji taip pat turi derliaus šventės aspektų, nepaisant to, kad derlius Naujojoje Anglijoje nuimamas gerokai prieš lapkričio pabaigą, kuomet ir yra švenčiama modernioji Padėkos diena.

Anglijoje dėkingumo dienos ir specialios padėkos mišios tapo svarbios Anglijos reformacijos metu valdant Henriui VIII. Iki 1536 m. egzistavo 95 bažnytinės šventės, neįskaitant 52 sekmadienių, kai tuo metu žmonės privalėjo dalyvauti mišiose ir nedirbti, o kartais ir mokėti už brangius minėjimus. Po 1536 m. reformos liko tik 27 bažnytinės šventės, tačiau puritonai norėjo visiškai jas panaikinti, įskaitant Kalėdas bei Velykas. Šios šventės turėjo būti pakeistos į Pasninko ir Padėkos dienas. Puritonams tai simbolizavo kuklumą. Įvykusios tragedijos, kaip "grasinimai iš dangaus", buvo pažymimos Pasninko dienomis, o ypatingos malonės apraiškos - Padėkos dienomis. Pavyzdžiui, Pasninko dienos buvo paskelbtos prasidėjus sausrai 1611 m., potvyniams 1613 m. ir maro epidemijoms 1604 bei 1622 m. Padėkos dienos - po pergalės prieš Ispanijos karo laivyną 1588 m. ir panašiai.

Parako sąmokslas

Neįprasta Padėkos diena Anglijoje prasidėjo po nesėkmingojo Parako sąmokslo 1605 m., kuomet viena Anglijos katalikų grupuotė siekė nužudyti Anglijos karalių Jokūbą VI mėgindama susprogdinti Lordų rūmus. Kelios savaitės prieš plano vykdymą Anglijos valdžios atstovai gavo anoniminį laišką ir, žinodami apie planus susprogdinti parlamento pastatą lapkričio 5 d., tą naktį apieškojo rūmus bei aptiko Gajų Foksą (Guy Fawkes), saugojusį 36 statines parako. Jis bei keletas kitų sąmokslininkų buvo nuteisti mirties bausme, o britai iki šiol mini Gajaus Fokso dieną degindami laužus bei leisdami fejerverkus, taip dėkodami už parlamento pastato išsaugojimą.

VAKARIENĖ. Padėkos dienai kalakutas tradiciškai kemšamas duonos mišiniu, salierais, morkomis ir svogūnais. Kartu su kalakutu dažnai patiekiama ir kumpio.

Pirmoji Padėkos diena

Jungtinėse Amerikos Valstijose Padėkos dienos tradicija dažnai siejama su švente Plimute, dabartiniame Masačiusetse, 1621 m. Tų metų Plimuto puota buvo iškelta dėl itin gero derliaus. Piligrimai ir puritonai, kurie pradėjo emigruoti iš Anglijos 1620-1630 m., atsivežė Pasninko ir Padėkos dienų tradicijas į Naująją Angliją. Skvanto (Squanto), Patuksetų (Patuxet) genties indėnas, gyvenęs su Vampanougų (Wampanoag) gentimi, išmokė piligrimus žvejoti ungurius ir auginti kukurūzus bei padėjo jiems bendrauti su indėnais. Jis pats išmoko anglų kalbą keliaudamas į Angliją: Skvanto Atlanto vandenyną perkeliavo šešis kartus. Vampanougų vadas Masasoitas (Massasoit) jiems atidavė savo maisto atsargas, kai pirmosios žiemos metu iš Anglijos atsivežtų atsargų neužteko.

Piligrimai Plimute pirmąją Padėkos dieną šventė tris dienas, dėkodami už pirmąjį derlių. Nors tiksli pirmosios šventės data nežinoma, amerikiečių mokslininkas Džeimsas Beikeris (James Baker) sako, jog šventė vyko "kažkuriuo metu tarp rugsėjo 21 ir lapkričio 11 d. - greičiausiai nuo rugsėjo 29 d., apie Mykolines". Šventėjo dalyvavo 50 piligrimų (tiek išgyveno iš 100 atvykėlių) bei 90 indėnų, kurie buvo pakviesti kaip svečiai. Puotą suruošė keturios piligrimų moterys, išgyvenusios pirmąją žiemą: Eleonora Bilington (Eleanor Billington), Elizabet Hopkins (Elizabeth Hopkins), Merė Briuster (Mary Brewster) ir Siuzana Vinslou (Susanna Winslow). Joms padėjo jų dukros ir tarnai.

Išliko dviejų piligrimų oficialūs pasisakymai apie 1621 m. Plimuto puotą. Piligrimų, kurių dauguma buvo separatistai, nevalia painioti su puritonais. Nors abi grupės buvo kalvinistai, jų požiūriai apie Anglų bažnyčią skyrėsi. Puritonai siekė išlikti Anglikonų bažnyčios dalimi ir ją reformuoti, o piligrimai siekė visiškai nuo jos atsiskirti.

ISTORIJA. JAV Padėkos dienos tradicija siejama su švente Plimute 1621 m. Tų metų puota buvo iškelta dėl itin gero derliaus.

Edvardas Vinslou (Edward Winslow), vienas iš piligrimų, dalyvavusių šventėje, rašė: "Nuėmus derlių, mūsų gubernatorius pasiuntė keturis vyrus paukščių medžioti, kad mes galėtume kartu pasidžiaugti savo darbo vaisiais. Tie keturi vyrai per vieną dieną sumedžiojo tiek paukščių, kad galėjome išmaitinti savo visą kompaniją savaitę. Tą savaitę mes pamankštinome rankas, o kartu su mumis tai darė ir indėnai ir jų didis karalius Masasoitas, atsivedęs devyniasdešimt vyrų, kuriuos tris dienas mes linksminome ir su kuriais puotavome, o jie po to išėję sumedžiojo penkis elnius, kuriuos atnešė į plantaciją ir padovanojo mūsų gubernatoriui, kapitonui ir visiems kitiems. Ir nors ne visada taip gausu gėrybių, kiek turėjome tada, tačiau gerasis Dievas duoda mums tiek daug, kiek linkime ir jums turėti."

Padėkos diena Kanadoje

Pirmoji Padėkos diena, kuri Kanadoje vyko 1578 m., yra siejama su keliautoju Martinu Frobišeriu (Martin Frobisher). Keliautojas ieškojo šiaurinio kelio į Ramųjį vandenyną ir Padėkos dieną šventė būdamas dėkingas, kad išgyveno ilgą kelionę iš Anglijos per audras ir ledkalnius.

Kanadietiškos Padėkos dienos šaknys siejamos ir su prancūzų kolonistais, kurie kartu su keliautoju Samueliu de Šampla (Samuel de Champlain) XVII a. atvyko į Naująją Prancūziją ir atšventė pirmuosius sėkmingus derlius.

Prancūzų kolonistai puotaudavo derliaus nuėmimo sezono pabaigoje ir žiemą netgi dalindavosi maistu su vietiniais indėnais.

Kanadoje švenčiama Padėkos diena itin panaši į amerikiečių, tačiau imigrantai, kaip antai airiai, škotai ir vokiečiai, taip pat prisidėjo prie Padėkos dienos tradicijų kūrimo.

Oficiali šventė

JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas 1789 m. lapkričio 26 d. paskelbė pirmuoju nacionaliniu Padėkos dienos minėjimu: "Tai diena, skirta viešai dėkoti ir melstis, dėkingomis širdimis atpažįstant dažnas ir aiškias Visagalio Dievo malonės apraiškas."

Šiais laikais JAV prezidentas Padėkos dieną ne tik pasako kalbą, bet ir pasigaili vieno kalakuto gyvybės: paukštis praleidžia likusį savo gyvenimą laisvai lakstydamas po ūkio žemę.

Padėkos diena taip pat švenčiama Grenadoje, Liberijoje, Olandijoje ir Norfolko saloje. Panaši šventė vyksta ir Vokietijoje.

Vakarienė: istorinis valgiaraštis

Šiuolaikinės Padėkos dienos pagrindas - gausus vakarienės stalas, kurio viduryje - didelis keptas kalakutas.

Dauguma tradicinės amerikietiškosios Padėkos vakarienės patiekalų gaminami iš produktų, atrastų Naujajame Pasaulyje, pačioje Amerikoje. Piligrimai šiuos produktus gavę iš indėnų.

Istorija byloja, kad 1621 m. piligrimų ir Vampanougų genties Plimuto kolonijoje puota buvo sudaryta iš kepto kalakuto, vandens paukščių, elnienos, žuvies, omarų, moliuskų, uogų, vaisių, moliūgų ir kvapiųjų moliūgų (skvošų). Dauguma šių valgių, išskyrus žuvies patiekalus, tapo pagrindinėmis Padėkos dienos stalo puošmenomis.

Kalakuto diena

Kalakutas - vakarienės simbolis, tad Padėkos diena dažnai vadinama ir Kalakuto diena. 2006 m. Amerikos kalakutų augintojai turėjo užauginti 270 milijonų kalakutų, kurie tapo 2,5 milijardo kilogramų kalakutienos, vertos apie 8 milijardus dolerių. Trečdalis šių kalakutų buvo suvalgyti Padėkos dienos ir Kalėdų sezono metu. Kiekvienas amerikietis tais metais suvalgė po 8,2 kg kalakutienos per metus.

Dažniausiai auginamas kalakutas - tai baltasis plačiakrūtinis kalakutas, kuris sveria daugiau nei 20 kg ir yra idealus tokioms šventėms, tačiau ši rūšis auginama dirbtinai, kadangi dėl savo plačių krūtinių kalakutai paprasčiausiai negali apsivaisinti, be to, dažnai būna silpnos sveikatos...

Dauguma Padėkos dienos kalakutų kemšami duonos mišiniu ir kepami orkaitėje. Tradicinis prieskonis, dedamas į įdarą, yra šalavijas, taip pat salierai, morkos ir svogūnai. Kartu su kalakutu dažnai patiekiama ir kumpio.

Beje, viena kalakutų auginimo kompanija yra įkūrusi gerai žinomą "karštąją liniją" (ji vadinama "Kalakutų pokalbių linija") tiems, kuriems reikia pagalbos kepant kalakutą.

Nuo vidurdienio

Vietoje kalakuto gali būti patiekiama žąsis arba antis, dažniausiai Europoje, bet kartais taip paįvairinamas ir amerikiečių stalas. Aliaskos kaimuose dažnai valgoma banginio mėsa, o Amerikos airiai ant stalo deda jautienos šonkaulius.

Kartu su pagrindiniu patiekalu patiekiama ir daugybė kitų valgių. Jų ant stalo būna tiek daug, kad Padėkos vakarienė pradedama valgyti vidurdienį ar ankstyvą popietę. Valgiai didžiajai vakarienei pradedami gaminti dar auštant arba net prieš kelias dienas iki šventės. Namiškiai po šventės visą savaitę gali prasimaitinti iš jos likučių.

Dauguma patiekalų yra tapę kone privalomi. Sakoma, kad be spanguolių padažo Padėkos diena nebus tikra. Ant stalo taip pat būtinai dedamas žieminis moliūgas, dar turi būti saldžiųjų bulvių, bulvių košės, virtinių, kukurūzų burbuolių, įdarytų kiaušinių, šparaginių pupelių, raugintų kopūstų, žirnių ir morkų, duonos, sausainių, ropių ir salotų. Desertui valgomi įvairūs pyragai: obuolių, mėsos, saldžių bulvių, moliūgų, pekano riešutų ar šokoladinio kremo.

Kiti patiekalai priklauso nuo regiono ar kultūros. Pavyzdžiui, dauguma afroamerikiečių ir Pietų amerikiečių valgo makaronus su sūriu, apkeptus orkaitėje, Amerikos italai dažnai valgo lazaniją, o žydai - saldžių makaronų apkepą. Amerikos kubiečiai Padėkos dienai iškepa ir kiaulienos, ją patiekia su ryžiais ir pupomis.

Padėkos dienos vakarienės metu pilstomi gėrimai dažnai priklauso nuo ant stalo esančių patiekalų ir šeimininkų skonio. Alkoholiniai gėrimai gali būti patiekiami prieš pradedant valgyti pagrindinį patiekalą. Ant stalo dažnai stovi vyno butelis arba nefermentuotas obuolių sidras (gazuotas arba ne). Amerikos pietuose geriama saldi arbata.

Receptai

Tobulai keptas kalakutas

Jums reikės: 1 kalakuto (5-6 kg svorio),
100 g nesūdyto sviesto,
2 citrinų,
1 saujos šviežių čiobrelių lapų,
druskos ir pipirų,
1 svogūno,
1 česnako galvutės.

Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsn. C. Ištirpdykite sviestą gilioje keptuvėje. Sudėkite vienos citrinos nuluptą žievelę, o pačią citriną išspauskite. Įberkite 1 arbatinį šaukštelį pjaustytų čiobrelių į citrinos ir sviesto mišinį. Atidėkite į šalį.

Iš kalakuto išimkite vidurius ir nuplaukite jį bei nusausinkite. Padėkite kalakutą ant didelės kepimo skardos ir įtrinkite iš vidaus druska bei pipirais. Į kalakutą prikiškite čiobrelių, per pusę perpjautą citriną, ketvirčiais supjaustytą svogūną ir česnaką.

Aptepkite kalakutą sviesto, čiobrelių bei citrinos mišiniu ir apibarsykite druska bei pipirais. Suriškite kalakuto kojas siūlu, o sparnelius pakiškite po kūnu.

Kepkite kalakutą orkaitėje apie dvi su puse valandos. Kai iškeps, išimkite iš orkaitės, uždenkite aliuminio folija ir palikite dvidešimčiai minučių. Tada patiekite.

Cinamono, obuolių ir spanguolių padažas

Jums reikės: 2 puodelių spanguolių sulčių,
200 g džiovintų spanguolių,
1 cinamono lazdelės,
1 puodelio cukraus,
2 nuluptų ir supjaustytų obuolių,
2 arbatinių šaukštelių kukurūzų krakmolo (arba kukurūzų miltų).

Užkaiskite vidutinio dydžio puodą and vidutinės ugnies, supilkite spanguolių sultis, džiovintas spanguoles, cinamoną ir cukrų. Užvirkite ir leiskite pavirti penkias minutes. Suberkite pjaustytus obuolius ir maišydami virkite, kol spanguolės ir obuoliai suminkštės - apie penkias minutes.

Perpilkite apie pusę puode esančio skysčio į dubenėlį ir į jį pamažu maišydami suberkite kukurūzų krakmolą. Lėtai perpilkite mišinį iš dubenėlio į puode likusį skystį. Nepamirškite maišyti. Pavirkite dar penkias minutes.

Nuimkite puodą nuo ugnies ir supilkite į dubenėlį. Pusvalandžiui įdėkite į šaldytuvą, kad sutirštėtų. Išimkite cinamono lazdelę ir patiekite.

Saldžių bulvių košė

Jums reikės: 1,5 kg saldžių bulvių,
pusės sviesto juostelės,
1 banano,
1 apelsino,
1 puodelio vištienos sultinio,
pusės puodelio rudojo cukraus,
pusės arbatinio šaukštelio muskato riešuto miltelių,
druskos ir pipirų.

Išvirkite bulves, nusausinkite ir atidėkite į šalį. Ant vidutinės ugnies užkaiskite puodą, į jį sudėkite sviestą ir supjaustytą bananą.

Virkite penkias minutes, tuomet į mišinį išspauskite apelsiną, tačiau neišmeskite žievės. Pavirkite vieną minutę.

Suberkite nuluptas ir supjaustytas bulves, vištienos sultinį ir cukrų. Sutrinkite mišinį ir apibarstykite muskatu, druska ir pipirais bei apelsino žievelėmis. Sumaišykite ir patiekite.

Moliūgų pyragas


Jums reikės: 750 g moliūgo (nulupto ir supjaustyto),
350 g saldžios trapios tešlos,
trupučio miltų,
150 g cukraus pudros,
pusės arbatinio šaukštelio druskos,
pusės arbatinio šaukštelio muskato riešuto miltelių,
1 arbatinio šaukštelio cinamono,
2 išplaktų kiaušinių,
25 g lydyto sviesto,
175 ml pieno.

Suberkite moliūgą į didelį puodą, užpilkite vandeniu ir užvirkite.

Uždenkite dangčiu bei leiskite penkiolika minučių pavirti, kol suminkštės.

Nusausinkite moliūgą ir leiskite jam atvėsti.

Įkaitinkite orkaitę iki 160 laipsnių Celsijaus. Padenkite kepimo skardą trapia tešla ir leiskite jai pastovėti penkiolika minučių.

Padenkite tešlą kepimo popieriumi ir kepkite orkaitėje penkiolika minučių, kol pasidarys auksinė. Išimkite iš orkaitės ir leiskite atvėsti.

Padidinkite temperatūrą iki 200 laipsn. C. Sutrinkite moliūgą. Atskirame dubenėlyje sumaišykite cukraus pudrą, druską, muskatą ir pusę šaukštelio cinamono. Sudėkite išplaktus kiaušinius, lydytą sviestą ir pieną, tuomet sudėkite trintą moliūgą ir sumaišykite. Visą mišinį supilkite ant tešlos, esančios kepimo skardoje, ir kepkite dešimt minučių.

Sumažinkite temperatūrą iki 160 laipsn. Celsijaus ir kepkite apie 40 minučių.

Išimkite iš orkaitės ir leiskite atvėsti, o tuomet iškelkite pyragą iš kepimo skardos. Sumaišykite likusį cinamoną su šaukšteliu cukraus pudros ir apibarstykite pyragą. Patiekite atvėsintą.

Sidebar placeholder