Vėgėlių ruduo: laikas gaudyti žuvis su varlės šypsena

Paprastai vėgėlių nevažiuoju toli. Nevažiuoju specialiai tam, kad prisigaudyčiau daug, iki blogumo. Važiuoju kelis kartus per sezoną, bet beveik visada į Miniją. Arti ir paprasta. Privažiavimas visur geras, kelios patikrintos vietelės, kur galima tikėtis vėgėlės. O kai jų nesitiki pilnos bagažinės, moki pasidžiaugti ir viena - daugiau nieko ir nereikia.

Apskritai vėgėlių žvejyboje man svarbiau procesas nei žuvis. Rezultato gali ir nebūti, jei oras pasitaiko geras, minkštas, Minija nepikta, nesrauni. Kelios valandos ant krantelio - ir namo. O bus vėgėlė, nebus vėgėlės... ne taip jau ir svarbu. Žinoma, bent vieną per sezoną sugauti norisi, bet yra buvę, kad sugauti taip ir nepavyko, ir nieko. Dar vis gyvas.

Vietų Minijoje, kur būtų galima tikėtis sugauti vėgėlę, yra nemažai. Anksčiau, kol nebuvo to apykvailio draudimo lašišų neršto apsaugos metu su meškere šlaistytis paupiais, - vėgėlių galima buvo ieškoti nuo pat žemupio, iki ruožo kiek aukščiau Dovilų. Ten yra pora rimtų duobių, kur vėgėlės prigula pailsėti. Tiesa, iki tų duobių reikia paėjėti pėstute. Gal kokius 500 metrų.

Bet paprastai jeigu išvažiuoji neilgam, tai ir daiktais neapsikrauni. Tačiau dabar liko tik žemupys žemiau Lankupių. Pagrindinės vietos yra šalia Sakučių. Iš abiejų pusių privažiavimas geras, beveik iki pat vandens, toli nieko tąsyti nereikia. Atvažiavai, susimetei, pažvejojai, negaišdamas laiko visokiems tampymams ir pasiruošimams, ir namo.

Kaip ieškoti duobių? Dažniausiai duobės būna išoriniuose posūkiuose, kur natūraliai upės srovė stipresnė ir vaga tose vietose gilesnė. Įlankose - atvirkščiai, dažniausiai būna seklu. Bet prie kito kranto dažniausiai būna gilu. O Miniją permesti sugebės net nykštukas. Tiek čia tos Minijos.

Su masalais paprastai irgi eksperimentų nebedarau. Geras, riebus naktinis sliekas, kurių dar prisirinkti nesudėtinga, ir keletas raudonų desertui ir tam, kad judėtų, dumblą keltų. Visokios ten žarnos, kepenys... kažkada žaidžiau, bet nepagavau nieko, gal per trumpai žaidžiau. Pastebėjau tik vieną dalyką. Jeigu naktinis sliekelis jau kiek pridusęs, dvoktelėjęs, tai šalia poros gyvų ir energingų užkabinus tokį lavonėlį, kvapas vėgėlę traukia.

Galima, ko gero, būtų pabandyti ir šėryklėlę su kraujo prisotintais jaukais. Jų smarvė sušlapinus - žudanti. Kas žino, gal patiks vėgėlei? Na, ir sinoptikai lyg ir žada visai vėgėlinį orą savaitgaliui, tai manau, kad kažkurį vakarą būsiu kažkurioje vietoje.

Gimtadienis

Prieš metus, lapkričio mėnesio pačioje pabaigoje, Lietuvos interneto užkaboriuose atsirado dar vienas portalas žvejams - kibkit.lt. Na ir kas, kad atsirado - pasakys tūlas, apkerpėjęs ir amžinai niurzgantis žvejys. Na, ir nieko. Tiesiog atsirado teoriškai naujas portalas žvejams. Vieni tikisi, kad šitas neužsnūs kaip likusieji, atsiradę anksčiau, kiti atvirkščiai - tikisi, kad ir tas nuleis sparnus. Kaip bus, pamatysim. Ko gero, svarbiau tai, kad kažkas dar kažką daro. Kiek moka, kiek sugeba. Nebūtinai jis turi būti labai profesionalus. Kur tu rasi tų labai jau profesionalų, ir dar mokančių mintį sudėlioti taip, kad ir kitam aišku būtų. Reikalas tas, kad sėdėjo vaikinai tokiame pretenzingame portale, sėdėjo ir kažką darė. Paskui tas portalas pradėjo linkti, linkti... kol visai natūraliai nulinko. Ir niekas jam rankos neištiesė, kad prilaikytų. Žodžiu, nuo senatvės nulinko. O gal nuo to, kad pagrindiniam bosui nusibodo. Nebesvarbu. Štai ir pabėgo iniciatyvus jaunimas į kairę, ir sukūrė kibkit.lt. Kiek šitas organas laikysis - niekas nežino. Laikai sunkūs, be finansinių injekcijų išgyventi sudėtinga. Plikas entuziazmas gerai ir kuo ilgiau jis laikys, tuo geriau. "Vakarų ekspreso" žvejų puslapis sveikina internetinį kolegą su pirmu "dančiu" ir linki sulaukti bent jau antro. O paskui pamatysim. Paskaičiau gimtadienio šventės, vyksiančios paskutinį lapkričio savaitgalį kaimo turizmo sodyboje prie Jurbarko, meniu, ir supratau - kol kas pinigų yra. Reiškia, šventė bus. O po šventės bus matyti.

Draudimai 1

Yra Aplinkos ministerija, kuri reguliuoja, kur, kaip, ką ir kada mums žvejoti. Yra jos patvirtintos taisyklės, kurių mes, žvejai mėgėjai, privalome laikytis. Bent teoriškai. Nė vienas, ko gero, tų taisyklių nesinešioja kišenėje ir vargu ar yra kokia popierinė jų forma. Gal ir yra. Man labai gėda, bet nežinau, nemačiau. Internete tų taisyklių pilna. Visuose portaluose, kuriuose reikia, ir dalyje tų, kur visai nereikia.

Ir vis tiek, nepaisant to, kad internetą turi beveik visi, išskyrus mano katę (ji irgi turėtų, bet negalima jai duoti pelės - suėda), priminsiu kai kuriuos dabar galiojančius ir artimoje ateityje įsigaliosiančius draudimus. Profilaktikai.

Nuo spalio 1 iki gruodžio 31 dienos draudžiama gaudyti marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) ir sykus (Coregonus lavaretus L.). Reikia įkišti trigrašį, kad ir vienus, ir kitus ir be draudimo sugauti beveik nerealu. Nuo gruodžio 15 iki sausio 15 d. bus draudžiama gaudyti vėgėles (Lota Lota L); draudimas, kurio beveik niekas nepaisys. Jeigu tik leis sąlygos - gaudys kaip gaudę. O kai kurie visiškai sugedę ir amžinai alkani piliečiai dar ir droš kabliais nerštavietėse. Na, ir dar vienas toks padaras, kurio dabar negalima gaudyti, yra vėžys. Yra žvejų, kurie vėžiauja. Ir nieko čia tokio. Būna nukrypimų nuo normos...

Vėžius (plačiažnyplius ir siauražnyplius) draudžiama gaudyti nuo spalio 15 iki kitų metų liepos 15 dienos.

Dar vienas draudimas, aktualus šiam sezonui, t. y. žuviai, kurią dabar gaudo ar ruošiasi gaudyti daug kas: vėgėlei.

Vėgėlę draudžiama gaudyti: trumpesnę nei 49 cm - Kuršių mariose, trumpesnę nei 40 cm - kituose telkiniuose. Jeigu užkibo trumpesnė - būkit geri, paleiskit. Tik bėda, kad vėgėlė, jeigu alkana, įryja kabliuką iki pat užpakalinės dalies; paleisti sveiką ir gyvą sudėtinga. Todėl vėgėliaujant reikėtų ne grupines dainas prie laužo traukti, o sėdėti prie šakalių ir stebėti, ar kimba nepilnametė vėgėlė, kad būtų galima operatyviai atlikti kabliuko ištraukimo iš lūpos veiksmą ir žuvelioką paleisti pas mamą.

Draudimai 2
Kad kam nors per žioplumą ar nežinojimą nebūtų bėdų su gamtosaugininkais, kai prispaus žvejojant ne ten, kur reikėtų, - dar vienas trumpas aplinkinių upių atkarpų, kuriose draudžiama žvejoti nuo spalio 16 iki gruodžio 31 d., sąrašėlis.
Minijoje bet kokia žvejyba (tai neliečia brakonierių, jiems visur "galima") draudžiama nuo Lankupių iki Salanto žiočių aukštupyje.
Šventojoje žvejyba draudžiama nuo pat žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos.
Veivirže žvejoti draudžiama nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai - Švėkšna tilto.
Danėje žvejyba uždrausta nuo Liepų gatvės tilto iki Kretingos malūno patvankos.
Taigi, gerai įsitaisę sodininkai - žvejai... Neparymosit su meškere šalia savo braškių.

Orai

Šiandien gana šilta, iki 9 laipsnių dieną, debesuota, gali smulkiai palyti. Gana stiprus, iki 12 m/s vakarų vėjas. Idealus oras vėgėlių žvejybai.

Rytoj taip pat šilta ir debesuota. Vėjas susitrauks iki 2-4 m/s, blaškysis neapsispręsdamas, iš kurios pusės pūsti. Taip pat gali pakrapnoti.