Šventė, traukianti be priežasties

Būtent apie milijoną žmonių į Klaipėdą susirinko lygiai prieš dešimt metų, kai miestas šventė 750-ąjį gimtadienį. Tai - tik vienas iš unikalių šio renginio išskirtinumų, viliojusių svečius į Klaipėdą, nors sakoma, kad nemaža dalis jų į šventę traukia be jokios priežasties - tiesiog eina, ir tiek, o dėl ko atėjo, bando suprasti tik jai pasibaigus.

Per nuo 1934 metų trunkančią jo istoriją aišku tik viena - be abejonės, tai yra didžiausia šventė Lietuvoje.

Pasiruošė ne prasčiau

Pirmoji Jūros šventė surengta 1934 metų rugpjūčio 11-12 dienomis, tuomet ji vadinosi Jūros diena. Remiantis istoriniais duomenimis, jau tada ji pasižymėjo itin didžiuliu mastu - teigiama, joje dalyvavo tiek žmonių, kiek šiais laikais susirenka į Madonnos koncertus - vietos gyventojų ir atvykėlių suskaičiuota apie 60 tūkst.

Kaip nurodoma specialiame to meto leidinyje "I Jūros diena", savaitgalį mieste buvo suplanuoti 23 renginiai, vienas iš jų buvo tautos vado sutikimas - Klaipėdoje viešėjo prezidentas Antanas Smetona.

Be jo - pamaldos, garbingų svečių viešos kalbos, šventinė eisena, paradai sausumoje ir vandenyje, išvykos laivais, plaukimo varžybos, chorų koncertai, pajūrio lankymas, vainiko nuleidimas į jūrą bei 1923 metų sukilimo aukų pagerbimas. Žinoma, buvo ir fejerverkas, galimybė jį išvysti ketvirtajame dešimtmetyje buvo tikra retenybė.

1963 METAIS. Nors pirmoji šventė sulaukė itin didžiulio populiarumo, antroji surengta po ilgos pertraukos. Bernardo ALEKSANDRAVIČIAUS nuotr.

Galbūt dėl to tuomet į Klaipėdą "gražiausias Lietuvos jaunimas miniomis suplaukė." Be to, buvo sudarytos visos sąlygos tam, kad švęsti atvyktų kuo daugiau žmonių: į uostamiestį kur kas dažniau kursavo traukiniai iš Kretingos ir kitų Lietuvos miestų, suintensyvintas laivų eismas tarp Klaipėdos ir Smiltynės, Juodkrantės, Nidos bei Rasytės, dažniau kursavo autobusai į Palangą, Kretingą, Girulius bei Tilžę bei atgal į Klaipėdą.

Taip pat buvo pasiruošta svečių apnakvydinimui - tam šimtai vietų buvo skirta beveik visose Klaipėdos mokyklose, fabrikuose ir net angare.

Leidinyje buvo nurodytos net viešųjų tualetų vietos. Viena iš jų apibūdinama labai įdomiai: "Kampas Žardžiaus ir Liepojaus."

Išskirtiniai momentai

Praėjo ilgi dešimtmečiai, bet Jūros šventė išlaikė tradicijas. Ir šiandien į jūrą leidžiamas vainikas, vyksta šventės dalyvių eisena, koncertai, Klaipėdos kraštui nusipelniusių žmonių pagerbimai, sporto varžybos ir, aišku, fejerverkas. Tualetai - irgi kampuose.

Tačiau yra išskirtinių momentų.

Vienas iš jų - minėtasis milijonas žmonių. Tais pačiais 2002 metais dangų nušvietė ir ilgiausias fejerverkas, trukęs net 750 sekundžių.

Didelį įspūdį 2001 metų šventės metu žmonėms paliko pastatytas apie kilometro ilgio stalas su dviem eilėmis suolų nuo Atgimimo iki Lietuvininkų aikštės, prie jo buvo galima paragauti įvairių pasaulio virtuvių patiekalų.

Organizavo kauniečiai

Pasak Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, padėjusios išleisti fotoalbumą "Jūros šventė", iki šiol nerandama aiškių atsakymų tik į kelis klausimus apie šį unikalų renginį.

"Neaišku, kodėl po pirmosios, didžiulio populiarumo sulaukusios šventės nebuvo rengiamos kitos. Galima tik daryti prielaidą, jog organizatoriai išsigando tokio didelio antplūdžio - juk 60 tūkst. žmonių tuo metu buvo itin daug, nors incidentų lyg ir neužfiksuota. O galbūt tokiai masei netiko tuometinė infrastruktūra", - pasakojo ji.

Beje, pirmąją Jūros šventę organizavo kauniečiai, o jos metu dauguma žmonių pirmą kartą savo gyvenime išvydo jūrą.

"Antras klausimas be aiškaus atsakymo - kodėl šventė atkurta 1963 metais, kai valdė sovietai - juk jie draudė įvairius renginius, susijusius su šalies istorija ir tradicijomis. Tačiau tada kultūros dirbę žmonės sugebėjo valdžią įkalbėti, kad ši šventė yra reikalinga, nors ji buvo gera erdvė laisvėti", - teigė N. Laužikienė.

Kodėl Jūros šventė taip traukia žmones?

"Galbūt įmanoma atsakyti vadovaujantis vadybiniais arba psichologiniais principais. Įdomu, juk šiais laikais žmogus labiau nori būti vienišas, chaosas vargina, tačiau jie patys į jį eina. Juk lankytojų srautai nemažėja", - svarstė N. Laužikienė.

Marios ištuštino Danę

Iki 2001 metų šventes organizavo Klaipėdos savivaldybė, o vėliau šiam reikalui buvo įkurta atskira viešoji įstaiga. Kas pasikeitė?

"Anuomet neturėjome Kruizinių laivų terminalo, tačiau knibždėte knibždėjo Danė. Joje vykdavo ir karnavalas, dabar virtęs eisena, nuo vidurnakčio būdavo nutildomi krantinių barai, o koncertai vykdavo ant fakelų apšviestų plaustų. Mieste taip pat vykdavo daug renginių, neįtrauktų į programą - tarsi staigmenos, netikėti siurprizai miestiečiams", - pasakojo anuometinių organizatorių atstovas Vidas Pakalniškis.

Jo teigimu, Danei toks didžiulis dėmesys skirtas ir todėl, kad ši upė net 600 metų buvo Klaipėdos uostu.

"Ir popmuzikos svoris tada nebuvo toks didelis. Vyravo "grynesni" žanrai", - pastebėjo savivaldybės Kultūros skyriaus specialistas.