Privatūs asmens duomenys - lyg ant delno

Tikrą košmarą 2010 metais patyrė tuomet nepilnametis vaikinas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) Klaipėdoje prie vieno daugiabučio užpultas ir peiliu subadytas agresyvaus vyro (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Paauglys buvo sunkiai sužalotas, tačiau išgyveno.

Įtariamasis buvo sulaikytas, vėliau nuteistas laisvės atėmimu. Jį sulaikius pareigūnams, vyrui teismas skyrė kardomąją priemonę - suėmimą. Įtariamasis tokią teismo nutartį skundė. Klaipėdos apygardos teismas priėmė naują nutartį, kuria skundą atmetė, ir ją paviešino internete.

KOMPENSACIJA. Duomenų apsaugos pareigūnai teigia, kad, teismui viešai paskelbus nenuasmenintus dokumentus, juose paminėti asmenys gali reikalauti kompensacijos už patirtus neigiamus išgyvenimus. "Fotolia" nuotr.

Joje teismo tarnautojai pamiršo ištrinti ne tik įtariamojo, tačiau ir sunkiai nukentėjusio nepilnamečio vaikino vardą ir pavardę, tad apie jo sužalojimus ir patirtį galėjo sužinoti tiek klasiokai, tiek būsimi darbdaviai.

Šią klaidą teismas ištaisė tik tada, kai sulaukė "Vakarų ekspreso" žurnalisto užklausos.

Teisinasi žmogiškąja klaida

Iš įkalinimo įstaigos išleistas jaunuolį sužalojęs vyras žurnalistams aiškino, kad jam sunku susirasti darbą, nes interneto paieškos sistemoje įrašius jo vardą ir pavardę buvo galima greitai išsiaiškinti, už ką jis nuteistas. Tačiau taip neturėjo būti, nes asmens duomenų viešinti neleidžia įstatymai.

Nacionalinės teismų administracijos atstovai tikina, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) skelbiami paprastai nuasmeninti dokumentai.

"Sprendimuose minimi fizinių asmenų vardai ir pavardės viešai skelbtinoje versijoje keičiami inicialais - pirmosiomis fizinių asmenų vardų ir pavardžių raidėmis", - paaiškino Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Čeponaitė-Kublickienė.

Tačiau LITEKO sistemos tinklalapyje, taip pat ir tinklalapyje eteismai.lt, kuriuose galima ieškoti visų šalies teismų sprendimų, neapsieinama be duomenų paviešinimo.

Žurnalistui šiuose tinklalapiuose esančiose paieškos sistemose įrašius atsitiktinius žmonių vardus pavyko rasti ir daugiau nenuasmenintų dokumentų, kuriuose viešai lyg ant delno aprašytos privačios gyvenimo detalės - buitiniai barniai, sveikatos būklė, santykiai su artimaisiais.

Vienoje nutarčių, nors joje ir neminimi asmenų vardai, pavardės, pamiršta ištrinti darbovietės, kurioje dirba nuteistasis, pavadinimą, nors tokių duomenų taip pat negalima atskleisti.

"Vakarų ekspresas" apie šiuos netinkamai nuasmenintus dokumentus informavo Nacionalinę teismų administraciją. "Jūsų pateikta informacija apie procesinių sprendimų viešas versijas persiųsta įvertinti atitinkamiems teismams (įskaitant asmens duomenų apsaugos reikalavimų kontekste)", - atsakyme dienraščiui patikino D. Čeponaitė-Kublickienė.

Ji teigė, kad, įvertinus teisinį reguliavimą, galima manyti, kad duomenys galimai liko nenuasmeninti dėl žmogiškosios klaidos.

"Viešai skelbtinas nuasmenintas teismų procesinių sprendimų versijas parengia, į LITEKO įsega ir paskelbia teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgalioti teismų tarnautojai (darbuotojai) arba teisėjai", - komentavo D. Čeponaitė-Kublickienė.

Ji taip pat patikino, kad, pastebėjus paviešintus asmens duomenis, prašymą dėl jų pašalinimo nagrinėja tą dokumentą priėmęs teismas.

Pranešimų nesulaukė

Laikinai einantis Klaipėdos apygardos teismo pirmininko pareigas Zigmas Pocius paaiškino, kad teismas, vos gavęs informaciją apie 2010 metais priimtą, bet netinkamai nuasmenintą nutartį, šią klaidą nedelsdamas ištaisė.

KLAIDA. Klaipėdos apygardos teismo laikinasis pirmininkas Zigmas Pocius pripažino klaidą ir teigė, kad teismas ją nedelsdamas ištaisė. Klaipėdos apygardos teismo nuotr.

Z. Pocius tikino, kad teismų darbuotojai naudoja LITEKO sistemą, todėl ragina tik čia ieškoti teismų sprendimų, nes tik šiame tinklalapyje jie atvaizduojami tokie, kokius juos paskelbia teismai.

"Kituose, privačių asmenų valdomuose ir kontroliuojamuose, tinklalapiuose gali būti skelbiami ir netikslūs ar neaktualūs duomenys", - dėstė Z. Pocius.

Laikinasis teismo pirmininkas komentavo, kad, gavęs informaciją apie netinkamai nuasmenintą ir paviešintą dokumentą, teismas kreipiasi į portalus ir prašo, kad būtų pašalinti asmens duomenys.

"Nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimo pradžios tiesioginių rašytinių asmenų pranešimų apie netinkamai nuasmenintus asmens duomenis baigiamuosiuose sprendimuose Klaipėdos apygardos teisme negauta", - tikino Z. Pocius.

Prašymų lavina

Tačiau portalą eteismai.lt valdančios bendrovės "ET Interneto sistemos" atstovas, nepanoręs atskleisti savo vardo ir pavardės, tikino, kad iš visos šalies teismų kas savaitę plaukia prašymai dokumentuose pašalinti asmens duomenis.

Anot jo, nors teismai patys turėtų sprendimus atsiųsti jau paruoštus viešinti, nutartis ir nuosprendžius nuasmeninti tenka ir įmonės darbuotojams.

"Mūsų darbuotojai stebi, tačiau visko nesužiūrėsi. Jei patys portalo vartotojai pamato, jie parašo, paprašo panaikinti", - pasakojo jis.

"ET Interneto sistemų" atstovas tikino, kad interneto paieškos sistemose įrašius žmonių vardus ir pavardes galima greitai pamatyti ir paieškos rezultatuose nurodytus dokumentus, kuriuose jie minimi, tad žmonės į tai greitai reaguoja.

Gali reikalauti kompensacijos

Nuo praėjusių metų gegužės 25 d. buvo pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriuo itin sugriežtinta fizinių asmenų duomenų apsauga.

"Sudėtinga atsakyti, kaip galima vertinti, kadangi daug kas priklauso nuo pačios bylos sudėtingumo. Tačiau, kad ir koks būtų bylos sudėtingumas, privatumas yra aukščiau skaidrumo. Šiuo atveju manyčiau, kad dokumentai tikrai turėtų būti nuasmeninti", - įsitikinusi bendrovės SDG duomenų apsaugos pareigūnė Birutė Pėstininkė.

Ji svarstė, kad galbūt šios teismų tarnautojų klaidos padarytos, nes anksčiau nebuvo griežto asmens duomenų apsaugos reglamentavimo.

Tačiau B. Pėstininkė tikino, kad dar 2005 metais Teismų taryba priėmė nutarimą dėl dokumentų nuasmeninimo juos skelbiant internete.

Anot jos, tai reiškia, kad patys teismai nustatė vidines taisykles, pagal kurias duomenų viešinti negali.

"Galbūt yra atsakomybės stoka, pernelyg mažai kontrolės", - apie tai, kodėl šis nutarimas neapsaugo nuo duomenų paviešinimo, kalbėjo B. Pėstininkė.

Duomenų apsaugos pareigūnė tikino, kad už duomenų paviešinimą asmenys gali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. "Išgyvenimai, stresas - žala išties padaroma", - pasakojo ji.