Alfredas Bumblauskas apie 1863 metų sukilimą: Lietuviams tai įvykis iš herojiškų žygdarbių sąrašo

Alfredas Bumblauskas apie 1863 metų sukilimą: Lietuviams tai įvykis iš herojiškų žygdarbių sąrašo

2013 metais sueina 150 metų nuo 1863 metų sukilimo. Abiejų Tautų Respublikos nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią Lietuvoje prasidėjo kovą, Lenkijoje – sausio 22-ąją, todėl iki šiol vadinamas Sausio sukilimu. Šios sukakties išvakarėse Lenkijos naujienų tinklalapis rp.pl pateikė išsamų interviu su Lietuvos istoriku, Vilniaus universiteto profesoriumi Alfredu Bumblausku.

Lietuvos Seimas dar pernai 2013 metus paskelbė 1863 metų sukilimo metais. Anot A.Bumblausko, 1863-ųjų sukilimas patenka į herojiškų žygdarbių sąrašą, kuris apima laikus nuo pagoniškos Lietuvos iki pasipriešinimo sovietų valdžiai.

„Tam tikra prasme yra simboliška didžiausia aikštė Vilniuje – Lukiškių aikštė, kur veikė gestapo ir KGB kankinimų kameros, bet ir žuvo 1863 metų sukilimo Lietuvoje vedliai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas. Visa tai siejasi, taip žiūrime į istoriją“, – rp.pl sakė A.Bumblauskas.

Istorikas priminė, kad tarpukariu šis istorijos įvykis Lietuvoje buvo ignoruojamas, nes manyta, jog tai lietuviams svetima, susiję su lenkų laikais, tad sukilime kovojo tik lenkų bajorija ir sulenkėję lietuviai.

Lenkijos žiniasklaidą domina ir Z.Sierakausko bei K.Kalinausko tautybės klausimai. Anot Lietuvos istoriko, vyravo nuostata, kad jeigu jie veikė Lietuvoje, vadinasi, buvo lietuviai. „Panašiai yra ir su 1831 metų sukilimo didvyriais. Kai kalbu su jaunais lietuviais, jie nuoširdžiai stebisi, kad Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater) kalbėjo lenkiškai ir prancūziškai, bet tikrai ne lietuviškai“, – teigė A.Bumblauskas.

Anot istorijos profesoriaus, kiekvienas Lietuvos mokinys kaip maldą moka tris pavardes – Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas, Antanas Mackevičius. Tai, kad visi jie buvo lietuviai, pasak A.Bumblausko, yra įrodyta.

Istorikas pritarė, kad 1863 metų minėjimuose Lietuvoje nepavyks išvengti nacionalizmo, tačiau oficialioje deklaracijoje galim įžvelgti ir politinio pragmatizmo apraiškų – ten pabrėžiami istoriniai mūsų šalies ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis bei primenama, kad šis sukilimas padarė didelę įtaką Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos likimams. Bet taip pat deklaracijoje pabrėžiama, kad šis sukilimas buvo kova už Lietuvos laisvę.

„Lietuvoje pasigirsta balsų, kad sukilimas buvo tik lietuvių reikalas. Bet verta prisiminti, kad žemaičių valstiečiai, kovoję sukilimo metu, dainavo: „Dabar lenkai ne prapuolei koi žemaičiai“, kas reiškia „Dar Lenkija nepradingo, kol žemaičiai gyvi“. Negalima paneigti istorinės savimonės. Kuo per amžius buvo tikras lietuvis? Apie tai kalbama lietuvio patrioto katekizme – lietuvis myli laisvę ir gerbia Lietuvos statutus. Negalima suvokti 1863-ųjų metų sukilimo nesiejant jo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste“, – įsitikinęs žinomas Lietuvos istorikas.

A.Bumblauskas neslėpė tikįs, kad šie metai padės lietuviams kitaip pažiūrėti į 1863-ųjų metų sukilimą ir įvertinti jo reikšmę, suvokti šį istorinį įvykį, kaip paskutinę bendrą Abiejų Tautų Respublikos žmonių pasipriešinimo kovą.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder