Pastarosiomis savaitėmis pažįstami, kolegos ir atsitiktiniai žmonės manęs kaip viešojo gyvenimo dalyvio dažniausiai klausia: ar JIEMS pavyks teisiškai, politiškai ir net fiziškai sunaikinti Neringą Venckienę. Žmonės nurodo ir JŲ veiksmų motyvą - neleisti kylančiai politikei dalyvauti rinkimuose. Tiesa, kita gerokai mažesnė dalis sutinkamų žmonių bando man pasakyti, kad įsijungdamas į Drąsiaus Kedžio dukrelės ir N.Venckienės gynėjų gretas, tapdamas violetiniu ir patvoriniu aš darau klaidą - prarandu gerą reputaciją, visuomenės dalies paramą ir kartu - įtaką viešajai opinijai.
Tai leidžia daryti išvadą, kad, pirma, nemaža dalis piliečių MATO Kedžių ir Venckų šeimoms bei jų šalininkams kylantį pavojų ir kad tas grėsmės šaltinis yra valstybės vardu veikianti jos galią agresyviai naudojanti nematoma, paslaptinga jėga ir antra, kad visuomenė yra suskaldyta ir supriešinta, nes galinga propagandinė mašina savo darbą padarė - visuomenės dalis, kad ir mažesnioji, buvo nuteikta prieš Neringą ir jos tėvus, kurie atliko ir atlieka savo moralinę ir pilietinę pareigą priešindamiesi prievartai, reikalaudami teisingumo, nešališko ir humaniško valstybės institucijų elgesio, politikų atsakomybės, tarnystės viešajam nacionaliniam interesui.
Padėtis yra dramatiška, nes susiformavo situacija, kai, viena vertus, dalis valstybės institucijoms priklausančių žmonių įsivėlė į šią nešvarią žmogžudysčių, pedofilijos dengimo, nehumaniško elgesio su vaiku, žmonių teisių pažeidimų ir įstatymų laužymo istoriją. Į šią istoriją buvo įvelta didžioji elito dalis, beveik visos sisteminės politinės partijos. Kita vertus, kyla pilietinio pasipriešinimo neteisybei banga.
Atsisakydamos tirti šiurkščios jėgos panaudojimo faktus kovo 23 ir gegužės 17 dienomis ir apsimesdamos, kad jos yra „ne prie ko“, jog tai nėra jų darbas, mūsų politinės partijos ir ypač jų lyderiai visuomenei pademonstravo, kad valstybę turintys valdyti žmonės BIJO. Bijo, nors didžioji visuomenės dalis, dauguma rinkėjų juos paremtų. Išeitų, kad KAŽKO Seimo nariai, ministrai ir t.t. bijo labiau nei rinkėjų nuosprendžio rudenį.
Beje, politikų bandymai prisidengti figos lapeliu - nuostata, kad teisingumą vykdo teismai - visuomenės neįtikina. Juk niekas politikų neverčia virsti teisėjais. Nuosprendžius priima teismai. Tačiau visame demokratiniame pasaulyje priimta, kad Parlamentas atlikdamas savo parlamentinės priežiūros funkcijas, gindamas viešąjį teisingumą gali aiškintis, ar teisėsaugos institucijos - teismai, prokuratūra, policija - tinkamai atlieka savo darbą, ar jie veikia laikydamiesi Konstitucijos, įstatymų, demokratijos principų. Nedora apsimesti, kad Lietuvos politikai to neturi daryti ir nėra to darę. Naujausių laikų Lietuvos istorijoje atrasime ne vieną ir ne du atvejus, kai Seimas išsikvietęs teisėsaugos vadovus aiškinosi, ar jų vadovaujamos institucijos tinkamai reagavo į rezonansinius įvykius, ar nebuvo padaryta visuomenei žalą sukėlusių klaidų. Visuomenę giliai sukrėtusių žmogžudysčių, pedofilijos, mergaitės pagrobimo iš globėjų bylose politikai užėmė stručio pozą - nusišalino nuo teisybės paieškos atsisakydami vykdyti vieną pagrindinių - parlamentinės priežiūros funkciją.
Nusišalino nuo savo pareigos ginti viešąjį interesą ir prezidentė D.Grybauskaitė. Akivaizdžiai matyti, kad visas politinis elitas gal ir norėtų teisingumo, bet BIJO. Vieni bijo, nes, matyt, yra kažkaip įsivėlę, kiti, nes, tikėtina, yra prigrasinti. Kitaip jų elgesį sunku paaiškinti. Juk nemaža dalis jų yra seni politikos vilkai ir žino - teismai, prokuratūra, policija nėra kosminiai dariniai beorėje erdvėje. Tos institucijos yra visuomenės dalis ir turi būti atskaitingos visuomenei. Viena iš atskaitingumo formų yra įgyvendinama per Parlamentą. Jei Parlamentas vengia atlikti savo pareigą - prižiūrėti teisėsaugą, jis laužo konstitucinę šalies sąrangą, jaukia demokratinę visuomenės organizaciją, laužo priesaiką Respublikai.
Į Lietuvos teisės istorijos vadovėlius ateityje tikrai įeis atvejis, kai teisėjos imuniteto panaikinimo N.Venckienei proceso metu - iki šiol sunku suvokti, už ką ją norima teisti - PRIVATI antstolė gali sau leisti neduoti Parlamentui vaizdo ir garso medžiagos, kad Parlamentas galėtų sužinoti, kaip visos pusės elgėsi prievartinio mergaitės paėmimo iš globėjų gegužės 17 d. metu. Privati antstolė, o ne viešąjį interesą turinti ginti valstybės institucija, tautos atstovai, valdo situaciją!!! Civilizuotame pasaulyje tai būtų neįmanomas dalykas. Taip jau atsitiko - per daugiau nei dvidešimt metų buvo suformuotas instinktas, kad privatus pradas yra svarbesnis už viešąjį, nacionalinį.
Kai žmonės visa tai mato, jie pagrįstai klausia: ar JIEMS, privačiai grupei pavyks sunaikinti JŲ dominavimui šalyje grėsmę keliančią N.Venckienę prieš tai apskelbus ją pavojingiausiu valstybės priešu. Į tokį klausimą atsakyčiau: JIE BANDYS, bet mes, Lietuvos piliečiai, to turime neleisti.
P.S. Kadangi dabar jau esu patvorinių ir violetinių gretose, man mano pažįstami taip pat pataria būti atsargesniam - negyventi viešbučių devintame aukšte, nevažinėti keturračiu, nesimaudyti Kauno mariose ir pan. Nors nebijau, žadu atsižvelgti į draugų ir kolegų patarimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą