Karinės invazijos Irake trimitų garsas ne tik pasklido po visą civilizuotą pasaulį, bet ir išderino Lietuvos politikų chorą. Regis, valstybės pozicija šiuo tarptautiniu klausimu buvo aiški: remti JAV. Tačiau visai kitokia nuotaika vyravo praeitą savaitę vykusiame Seimo posėdyje, netikėtai atsirado naujų prieš karą Irake pasisakančių politinių figūrų.
Mat praėjusį ketvirtadienį skubos tvarka parlamentarai svarstė galimybę į Persijos įlankos regioną siųsti keletą Lietuvos karių. Į pirmąją posėdžio dalį susirinko vos keliolika Seimo narių, jų gretos pagausėjo tik po pietų pertraukos, tačiau šis klausimas išspręstas nebuvo ir mūsų šalies karių galimybė tiesiogiai dalyvauti kariniuose veiksmuose paaiškės tik rytoj.
Jei Seimas pritars, į karinio konflikto zoną vyks iki 16 savanorių: 10 krovinių gabenimo specialistų, kurie jau įgijo patirties dalyvaudami misijoje Afganistane bei iki 6 karo medikų, dirbsiančių amerikiečių laive-ligoninėje.
Tad kyla klausimas: kodėl parlamentarai taip vangiai reagavo į prasidėjusį karą Irake?
Praeitą ketvirtadienį situacija Seime išties buvo keista: ryte įprastine tvarka vyko plenarinis posėdis, taip pat buvo švenčiama tarptautinė Frankofonijos diena: parlamentarai sveikino Prancūziją, kuri, kaip žinia, karui Irake nepritaria. Tačiau tą rytą krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, remdamasis prezidento pasirašytu dekretu, svarstymui pristatė klausimą dėl karinio konflikto. Kaip jau minėta, iš pradžių parlamentarai ypatingo dėmesio tam nesuteikė.
"Mūsų frakcijos atstovai tuo metu kaip tik šventė tarptautinę Frankofonijos dieną, tad dalyvauti negalėjome fiziškai. Įžūlu ir neprotinga - tokį svarbų klausimą Seimo pirmininkas prašė priimti skubos tvarka, kai susirinkę tebuvo 24 parlamentarai, o reikia 29 politikų balsų. Tai - iššūkis demokratijai. Mano galva, tokiame scenarijuje slypėjo noras atlikti šį darbą kuo greičiau ir nediskutuojant",- vakar piktinosi socialliberalas Rolandas Pavilionis.
Įdomu ir tai, kad popietiniame svarstyme iškilo kita problema - be nuolatinių pacifistinėmis pažiūromis garsėjančių politikų atsirado ir daugiau parlamentarų, abejojančių, ar Lietuvai reikėtų siųsti specialistų į karinio konflikto erdvę.
Tarp naujų figūrų - socialdemokratas Algirdas Sysas, kuris apkaltino L. Linkevičių veidmainyste, mat pateiktame dokumente buvo nurodoma, jog lietuviai turėtų vykti į Persijos įlankos regioną, o ne į Iraką. "Ir teisingai padarė - juk ir Europos parlamente socialdemokratai taip pat pasirašė rezoliuciją neremiantys JAV karinės invazijos, tad, manau, antikarinę poziciją pareikš dar ne vienas valdančiosios koalicijos atstovas", - teigė R. Pavilionis.
Tuo tarpu Jungtinės ir liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis susidariusią padėtį parlamente komentavo teigiamai: "Nieko nuostabaus, juk karas Irake jaudina ne viena pilietį, tad akivaizdu, kad Seimo nariai norėjo išreikšti individualią poziciją. Juoba, vieningos nuomonės neturi ir daugelio valstybių vadovai. Tiesiog pasaulinio lygmens diskusijos perėjo ir pas mus",- pasakojo klaipėdietis.
E. Masiulio mintimis, Lietuva pirmą kartą taip akivaizdžiai susidūrė su pasaulio įvykiais, anksčiau likdavome užnugaryje ir stebėdavome, o dabar tiesiogiai dalyvaujame tarptautinės nuomonės formavime. Dėl to ir vyksta politiniai ginčai.
"Be to, visuomenė itin jautriai reaguoja, kai į karinį tašką yra siunčiami žmonės. Dabar net ir tie politikai, kurie pasisako "už" yra priversti kalbėti pusbalsiu", - svarstė E. Masiulis.
"Vakarų ekspresui" pakalbinus griežta nuomone garsėjantį parlamentarą Kazį Bobelį, šis net neabejojo, kad mūsų valstybė privalanti siųsti karius ir tokiu būdu parodyti paramą JAV. "Trečdalis tautiečių gyvena Valstijose. Ir apie kokias čia JTO rezoliucijas kalbama? Kur buvo chartija, kai Lietuvą užėmė bolševikai? Kai naikino Čečėniją ar užėmė Suomiją? JAV - vienintelė jėga ir valstybė, veik 50 metų nepripažinusi Lietuvos okupacijos, ir ar bent vienas galingos valstybės vadovas pasakė: "Jūsų priešai, mūsų (JAV - aut.past.) priešai", - vakar karščiavosi K. Bobelis.
Kitoje barikadų pusėje esantis R. Pavilionis šioms mintims prieštaravo ir tikino, jog dabar remdami JAV ir karą, mes prisidedame prie ES, NATO skaldymo bei JTO griovimo. "O šie dalykai išryškėjo kaip tik dabar - karo veiksmai bei eiga rodo, kad diktatoriaus Sadamo Huseino nuvertimas nėra pagrindinis JAV ir sąjungininkių tikslas, juk tą galima padaryti ir be 300 tūkst. kariuomenės. Nafta - štai tikslas. JAV noras įsitvirtinti pasaulio regionuose. Kitas dalykas - globalizacija, kuri turi ir teigiamų pusių, tačiau Valstijų atveju - tai bandymai pasauliui primesti savo gyvenimo filosofiją ir parodyti tvirtos jėgos poziciją",- piktinosi pacifistas.
Beje, baimę, kad proamerikietiška pozicija Lietuvai gali "atsirūgti" po karo, E. Masiulis pavadino nepagrįsta. "Žinoma, yra tokia nuostata tarptautinių santykių erdvėje: kiekvienas veiksmas palieka pėdsakus tarpvalstybinėje veikloje. Tačiau, pavyzdžiui, stojimas į ES jau toli pažengęs ir nei Prancūzija, nei Vokietija neturi jokios moralinės ar juridinės teisės pykti dėl JAV palaikymo. Kitas momentas - tie santykiai visuomet labai dinamiški: prieš pusmetį Valstijų vadovas Džordžas V. Bušas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vieningai sutarė dėl kovos su terorizmu. Dabar, parsidėjus karui Irake, valstybių santykiai atšalo. Manau, daug kas pasikeis ir po karo", - teigė Seimo narys.
Jis taip pat patikino, jog Lietuvai demonstruoti tokią aktyvią poziciją Irako krizės kontekste reiškia visaverčiai prisijungti prie tarptautinės bendrijos kaip valstybei, kuri nebijo reikšti savo nuomonės. Juoba, kai tą daro ir kitos šalys, tarp jų - ir kandidatės į ES bei NATO.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą