Lietuvoje nuo seno gyvuoja tradicija lapkričio 1-ąją arba lapkričio 2-ąją, per Vėlines, parodyti ypatingą pagarbą mirusiems artimiesiems, aplankant jų kapus. Tačiau šiemet didelė dalis žmonių negalės to padaryti, nes lapkričio 1-oji, kad ir yra paskelbta nedarbo diena, bus vidury savaitės - trečiadienį. Daugelio žmonių artimųjų kapai yra už kelių šimtų kilometrų nuo gyvenamosios bei darbo vietos, taip pat jie yra palaidoti skirtinguose rajonuose. Kaip per vieną dieną suspėti aplankyti visų kapus?
Valdžiai tai nerūpi. Nors šimtus kartų buvo iškelta idėja lapkričio pradžioje įteisinti dvi išeigines iš eilės, tai neįgyvendinta iki šiol, nors tai - ne paprastos šventės. Tai - mūsų tapatybės dalis.
Beje, tai ne vienintelis paradoksas mūsų šventinių dienų kalendoriuje. Ką tik - spalio 25 d. - minėjome Konstitucijos dieną. Ji - iki šiol eilinė, nors net sovietmečiu Konstitucijos diena buvo šventinė. Tačiau kažkodėl švenčiame Jonines ir net Gegužės 1-ąją, kuri aktuali tik kai kurioms partijoms bei profsąjungoms, tą dieną galinčioms pasireklamuoti ir surengti paradus.
Iš mūsų atimama galimybė net per Motinos bei Tėvo dienas aplankyti brangiausius žmones. Kažkodėl nenorima pridėti po laisvą pirmadienį. Ir nebūtinai didinant išeiginių dienų skaičių. Galima mainais už tai panaikinti Jonines ar Gegužės 1-ąją. Bet net ir padidinus šventinių dienų skaičių nieko blogo neatsitiktų, nes nuo ES vidurkio atsiliekame dviem šventinėmis dienomis.
Saulius Skvernelis, kai dar buvo tik paskirtasis premjeras, prabilo apie būtinybę atstatyti ir „ilguosius savaitgalius“, kai už tarp nedarbo dienų įsiterpiančias darbo dienas dirbdavome kitais šeštadieniais. Deja, nepadaryta nė tai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą