Studijos ir darbas
| Specialistai sako, kad išsilavinimas nėra pagrindinis kriterijus ieškant darbo - svarbu ir asmeninės savybės |
Artėja stojamieji į aukštąsias ir profesines mokyklas, tad abiturientams vėl iškyla dilema - rinktis širdžiai mielą ar plačias perspektyvas žadančią specialybę. Didesnioji dalis vis dėlto linksta studijuoti pagal prestižinę, paklausią studijų programą. Tačiau ar kiekvienas, ją baigęs ir turėdamas žinių, sugebės toje srityje sėkmingai dirbti?
Dažnas humanitarinių ar pedagoginių mokslų studentas pripažįsta netikįs pasirinktos specialybės perspektyvumu ir planuoja įgyti dar vieną, paklausesnę, specialybę ar tiesiog ieškoti kitos srities darbo. Bet ir perspektyvios studijų programos diplomas dar neužtikrina sėkmingos karjeros.
Vien išsilavinimo nepakanka
Pasak "CV-Online Lietuva" atrankos projektų vadovės Girėnės Ščiukaitės, ne kiekvienas žmogus sugeba dirbti bet kokį darbą, daug kas priklauso ne tik nuo įgyto išsilavinimo, bet ir nuo įgimtų savybių, psichologinio tipo.
Labai dažnai į darbdavius kreipiasi visiškai toje srityje netinkami dirbti žmonės, pavyzdžiui, į inžinieriaus darbą, reikalaujantį kruopštumo, pretenduoja aktyvus, bendraujantis jaunuolis. Arba atvirkščiai, dirbti vadybininku trokšta neturintis bendravimo įgūdžių.
Pasak G. Ščiukaitės, renkantis specialybę reikėtų pakankamai kritiškai save įvertinti. Būsimiesiems studentams galėtų padėti vadinamieji psichologiniai profesijos pasirinkimo testai.
Dirbti ne pagal specialybę normalu
Klaipėdos universitete (KU) tarp paklausiausių specialybių yra ekonomika, vadyba, socialinis darbas ir dar keletas kitų. Priėmimas į studijų programas, kurių specialistų perteklius ryškiau jaučiamas, mažėja. Pavyzdžiui, iš buvusių 200 vaikystės pedagogikos studijų vietų liko tik 40.
Tačiau KU studijų prorektoriaus Vaidučio Laurėno manymu, pagal specialybę dirbti nebūtina, juolab, kad universitetas neruošia visam gyvenimui ir turimų žinių niekada nepakanka. Pavyzdžiui, JAV atliktų tyrimų duomenimis, maždaug tik trečdalis apklaustųjų dirba pagal įgytą specialybę.
Pasak V. Laurėno, universitetas tiesiog turėtų išmokyti kaupti žinias, lavinti sugebėjimus. Labiausiai sėkminga karjera priklauso nuo paties studento adaptyvumo.
Trūksta kvalifikuotų darbuotojų
2003 m. Klaipėdos darbo biržoje užregistruoti 1695 niekur nedirbę žmonės. Prognozuojama, kad 2004 m. jų bus apie 1500.
Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos Gitanos Gricienės teigimu, visi jie nekvalifikuoti. Anot jos, tokio atvejo, kad kvalifikuotas darbuotojas nerastų darbo, paprastai nepasitaiko. O specialybių, kurių pasiūla viršija paklausą, atstovams (pavyzdžiui, ikimokyklinio lavinimo pedagogams) ar norintiems keisti darbo sritį parengtos net 87 profesinio mokymo programos.
Pasak G. Gricienės, dažniausiai, ypač pedagogams, siūloma persikvalifikuoti į vadybininkus, nes šių darbuotojų paklausa yra viena didžiausių. Tačiau, nors pasiūla taip pat didelė, kvalifikuotų vadybininkų trūksta, kadangi darbdaviai kelia gana aukštus papildomus reikalavimus, tokius, kaip geri bendravimo įgūdžiai, užsienio kalbų mokėjimas ar nuosavas automobilis.
Siekia antros specialybės
V. Laurėno teigimu, Klaipėdos universitete per metus tik vienas kitas studentas keičia studijų kryptį. Tokių, kurie studijuoja pagal dvi studijų programas, taip pat nedaug, tačiau praktika rodo, kad nemaža dalis studentų, įgijusių neperspektyvios specialybės bakalauro laipsnį, siekia mokytis toliau.
"Stodama į buhalteriją maniau, kad tai - labai perspektyvi specialybė, bet dabar suprantu, kad informacines technologijas ar inžineriją studijuoti kur kas perspektyviau. Norėčiau mokytis finansus, bet nemanau, kad pavyks įstoti. Tikriausiai ten patenka tik turtingų tėvelių vaikai, o paskui, deja, dirbti nesugeba", - kalbėjo vaikų darželyje vyr. buhaltere dirbanti Birutė.
Klaipėdos universitete politologiją studijavusi Eglė pasakoja įstojusi neakivaizdžiai mokytis aplinkosaugos inžinerijos ir ateityje tikisi platesnių karjeros galimybių.
Vadybos bakalaurė Brigita nusivylusi nesėkmingomis darbo pagal specialybę paieškomis. "Tikriausiai teks stoti mokytis dar kur nors, gal į ekonomiką. Jau antri metai bandau įsidarbinti vadybininke, bet neturiu šio darbo patirties, todėl niekas nepriima",- sakė mergina.
Giedrė NORVILAITĖ
Rašyti komentarą