Ketvirtadienį pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas asmuo, kuris įtariamas dalyvavęs Sausio 13-osios bylos įvykiuose. Apie tai penktadienį Austrijos institucijų pareigūnai pranešė Lietuvos generalinei prokuratūrai.
Europos arešto orderį vykdanti Austrijos Respublika spręs asmens perdavimo Lietuvai klausimą.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna teigė, kad įtariamasis buvo sulaikytas Austrijos sostinėje Vienoje. Daugiau duomenų apie jo tapatybę, galimą vaidmenį Sausio 13-osios įvykių metu nepateikiama.
Sprendimas dėl Europos arešto orderio išdavimo šiam asmeniui buvo priimtas 2010 metais. Jei įtariamasis sutiktų, jo perdavimo Lietuvai procedūra užtruktų maždaug 10 dienų, tačiau abejojama, kad taip atsitiks.
Jam nesutikus, perdavimo klausimas spręstųsi per 90 dienų. Ar perduoti jį Lietuvai, spręs Austrijos teismas.
ELTA primena, kad 1991 metų sausio 13 dienos naktį, Tarybų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 1000 žmonių buvo sužeisti.
Po tragiškų Lietuvai Sausio 13-osios įvykių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius - kenkimą, viešą raginimą pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir kt.
1996 metų birželio 19 dieną baudžiamoji byla dėl Sausio 13-osios dienos įvykių Lietuvoje 48 kaltinamų asmenų atžvilgiu buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Tų pačių metų spalio 9 dieną Vilniaus apygardos teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę.
1999 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 6 asmenims buvo paskirtos bausmės.
Per visą bylos tyrimo laikotarpį buvo išsiųsti 94 teisinės pagalbos prašymai, nuo 2006 iki 2010 metų - 69, į Baltarusijos Respubliką, Rusijos Federaciją ir Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau gauti tik neigiami atsakymai.
Tik 2010 metais Baltarusijos Respublikos pareigūnai apklausė vieną iš įtariamųjų, nors šis ir atsisakė priimti jam atsiųstą pranešimą apie įtarimą, padarius nusikaltimus Lietuvoje.
Pernai dvidešimt trims įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos į nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Už šį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o didžiausia numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šioje baudžiamojoje byloje yra 23 įtariamieji, iš jų 21 yra Rusijos Federacijos, 2 - Baltarusijos Respublikos piliečiai. Keturi įtariamieji mirė. Penkiolikos įtariamųjų atžvilgiu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
Baudžiamąją bylą sudaro 455 tomai medžiagos, apklausta daugiau kaip 3000 liudytojų, atlikta daugiau kaip 1200 ekspertizių ir 180 kratų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą