„Pensijų įmokos dydis 2004 m. yra 2,5 proc., 2005 m. - 3,5 proc., 2006 m. - 4,5 proc., 2007 ir 2008 m. - 5,5 proc., nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. - 3 proc., nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. - 2 proc., 2012 m. - 1,5 proc., 2013 m. - 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, - tokiai formuluotei siūlė pritarti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tačiau ne tik ši, bet ir kitos formuluotės nebuvo patvirtintos, mat viso įstatymo priėmimui nesusirinko kvorumas. Net priešpaskutiniame šios kadencijos posėdyje balsavimo mygtuką spustelėti tesiteikė 54 parlamentarai, iš jų 53 projektą palaikė.
Dėl balsuotojų stygiaus nepritarta ir siūlymui iki 2020 m. atidėti dirbančiųjų galimybę prisidėti didesne dalimi prie pensijos kaupimo: nuo šių metų iki 2014 m. asmenys į pensijų fondus, pasak projekto, mokėtų dar 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto būtų gaunama papildoma skatinamoji įmoka, sudaranti 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Gyventojui nesutikus mokėti papildomos įmokos, įmokų pervedimas į privačius pensijų fondus būtų automatiškai sustabdytas. Tokiu atveju Vyriausybė spręstų, ar iki tol sumokėtos lėšos liktų toliau fonduose, ar būtų grąžintos „Sodrai“. Nenorintieji kaupti pensijos antros pakopos fonduose nuo 2014 m. pensiją galėtų kaupti tik „Sodroje“. Tačiau ir šios nuostata bent kol kas neįsigalios.
Parlamentaras Algirdas Sysas siūlė pensijų fondams ir toliau, kaip ir šiemet, tepervesti 1,5 proc. įmokas.
„Pakeitimas 2013 m. iki 2,5 proc. iš Privatizavimo fondo pareikalautų 500 mln. litų. Siūlau palikti 1,5 proc. pervedimų dydį į antrąją pensijų pakopą, o situacijai gerėjant bus galima siūlyti ir didinti“, - sakė Seimo narys, tačiau kolegos ignoravo jo argumentus.
O Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas iš viso paragino 2013 m. nustatyti 0,5 proc. tarifą, o nuo 2014 m. - 0 proc. tarifą.
„Siūlau, kad nebūtų didžiulio šoko fondams, nes žmonės įprato privačiame versle gauti pusę milijardo per metus, sumažinti kitiems metams iki 0,5 proc., o kai jie įpras gyventi iš jau turimų beveik 5 mlrd. litų, nuo dar kitų metų nustatyti nulinį tarifą“, - sakė parlamentaras. Tačiau Seimas nepritarė ir šitai idėjai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą