"Gelbėkit vaikus": jokio sąmokslo prieš lietuvių ar apskritai kitataučių šeimas Norvegijoje nėra
"Gelbėkit vaikus": jokio sąmokslo prieš lietuvių ar apskritai kitataučių šeimas Norvegijoje nėra

Visuomeninė organizacija "Gelbėkit vaikus", besidomėjusi lietuvių vaikų situacija Norvegijoje, užtikrina, kad jokio sąmokslo prieš lietuvių ar apskritai kitataučių šeimas šioje šalyje nėra.

Šios organizacijos vadovės Rasos Dičpetrienės teigimu, Norvegijos valdžia, bene labiausiai nei bet kuri kita, yra suinteresuota, kad vaikai augtų savo šeimose. Pirmiausia dėl pačių vaikų gerovės, taip pat dėl to, kad vienos socialinės problemos gimdo kitas socialines problemas, o tai visapusiškai silpnina šalį.

Pasak jos, Norvegijoje vaiko teisių apsaugos įstatymas įsigaliojo jau 1953-iaisiais, ir nuo to laiko šios šalies valdžia skyrė daug darbo, lėšų bei atsakomybės, kad užtikrintų realų šio įstatymo veikimą. Taigi Norvegijoje laikydamosi griežto vaiko teisių apsaugos įstatymo, numatančio realius įspėjimus ir bausmes už fizinį ar psichologinį vaiko bei jo asmenybės žalojimą, užaugo jau trys kartos.

"Svarbu žinoti tai, kad Norvegijoje nėra kūdikių namų ir visi mažamečiai, laikinai netekę tėvų globos, iš karto yra paskiriami į specialiai paruoštas globėjų norvegų šeimas, kuriose vaikai gyvena tol, kol tampa saugu jį grąžinti biologiniams tėvams arba tol, kol, netekus biologinių tėvų, vaikams surandami ilgalaikiai globėjai. Reikia atkreipti dėmesį, kad Norvegijoje, laikinai perkėlus vaiką į globėjų šeimą, psichologai ir socialiniai darbuotojai dirba su biologine vaiko šeima, kad kuo greičiau būtų saugu į ją sugrįžti vaikui. Visais atvejais bendraujama ir su tėvais, ir su vaiku", - sako R.Dičpetrienė.

Šiuo metu Norvegijoje į socialinės rizikos grupę įtraukta apie 50 tūkst. vaikų, o netekusių tėvų globos yra apie 9 tūkst. Ši informacija yra svarbi dėl to, pasak R.Dičpetrienės, kad Lietuvoje neretai manipuliuojama argumentu, jog „skandinavams reikia lietuvių vaikų", jog „yra skandinavų šeimos, laukiančios, kada greičiau galės „gauti" vaiką". Prieš manipuliuojant bet kokiomis skambiomis frazėmis, organizacija „Gelbėkit vaikus" skatina pasidomėti, kodėl tėvų globos laikinai netekę vaikai patenka į kitas šeimas, įvertinti tam tikrus šalies socialinės politikos aspektus.

Organizacija skatina visus lietuvius emigrantus, prieš pasirenkant emigracijos šalį, pasidomėti tos šalies įstatymais, įsivertinti, ar tikrai sugebės ir norės jų laikytis.

"Bendradarbiaujame su nevyriausybinėmis Norvegijos organizacijomis ir jų veiklą traktuojame kaip pavyzdį savo veiklai. Žinome, kad problemų dėl vaikų Norvegijoje iškyla tik tada, kai nusižengiama šalies įstatymams, ginantiems bet kurį vaiką, gyvenantį Norvegijoje: vaikas viešai mušamas, „pametamas" renginio metu, tėvai vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje ir pan. Lietuvoje tokios situacijos galbūt yra laikytinos normaliomis, tačiau Norvegijoje taip nėra, ten visais atvejais ginami ir saugomi vaiko interesai, stengiamasi užkirsti kelią jo psichologiniam ir fiziniam traumavimui. „Paauklėjamasis" pliaukštelėjimas savo vaikui per užpakalį Skandinavijos šalyse jau laikomas psichologiniu ir fiziniu vaiko traumavimu. Patinka tai ar ne, tačiau, gyvenant Norvegijoje, šalyje, kurioje jau kelios piliečių kartos užaugo be minėto pliaukštelėjimo, šis veiksmas yra laikomas nusikaltimu", - sako R.Dičpetrienė.

2013 m. pavasarį UNICEF paskelbtoje „Vaikų gerovės turtingose šalyse lyginamojoje apžvalgoje" Skandinavijos šalys vaiko gerovės prasme yra sąrašo viršuje. Materialinės gerovės, sveikatos ir saugumo, elgesio ir rizikos, būsto ir aplinkos aspektais vaikų situaciją nagrinėjančiame tyrime Lietuva, deja, jau keleri metai iš eilės lieka paskutinėse pozicijose.

Sidebar placeholder