Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcija antradienį skubiai surinko 75 parlamentarų parašus po prašymu premjerui Algirdui Butkevičiui netenkinti S.Skvernelio atsistatydinimo prašymo. Dar 15 tūkst. žmonių pasirašė peticiją internete dėl jo išsaugojimo poste, socialiniuose tinkluose suburta palaikymo grupė renka aukas nuskurdusiai „Aro“ rinktinei.
S.Skvernelis dėkojo už audringą jo palaikymą parlamentarams, bendruomenei, pareigūnams (tiesa, pastarieji atšaukė šiandien planuotą akciją prieš „politines intrigas“ - red. past.), tačiau tai esą nenulems jo apsisprendimo.
„Aš savo sprendimą padaręs esu praeitą penktadienį, - mįslingai šypsodamasis dėstė S.Skvernelis. - Laukiu susitikimo su ministru pirmininku (grįš savaitės pabaigoje iš Kinijos - red. past.). O tos pozicijos man visos svarbios, ir žmonių pozicija svarbi, ypač svarbi Seimo, nes jei kalbama apie interpeliaciją, tai irgi turbūt atsakymas, ir bendruomenės. Aš tikrai dėkoju, vertinu, bet tai tikrai nėra lemiami faktoriai.“
Savo grasinimų sušaukti frakcijų vadovus tartis dėl galimos interpeliacijos S.Skverneliui dar neįvykdė ir L.Graužinienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas „Vakaro žinioms“ teigė nepasirašęs 75 parlamentarų kreipimosi į premjerą, nors apie S.Skvernelį yra geros nuomonės, vertina jo darbą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su komitetu.
„Nepasirašiau ir kitiems sakiau, kad tas prašymas skirtas ne tam adresatui. Ministras pirmininkas, gavęs atsistatydinimo pareiškimą, neturi teisės netenkinti, jo reikalas - pasirašyti ir teikti prezidentei, - aiškino komiteto pirmininkas. - Vienintelis, kas gali situaciją pakeisti, tai pats ministras. Jis gali pasakyti, kad atsiima tą savo pareiškimą, kad suklydo, pasikarščiavo ir panašiai.“
Planuota, bet vėliau atšaukta pareigūnų profesinių sąjungų akcija J.Sabatauskui iš pat pradžių atrodė visiškai „ne laiku ir ne vietoje“.
„Prieš ką tas protestas - juk S.Skvernelio niekas neatstatydino, jis pats pareiškimą parašė. Ir ministras yra ne vaikų darželyje, - akcentavo politikas. - Politikoje kaip ir sporte - norėdamas pakliūti į stipriausiųjų finalą, turi įvykdyti tam tikrą normatyvą. Negali sakyti, man dabar nepavyko, o štai finale tikrai visus nugalėsiu...“
Protestuoti susirengę pareigūnai šiuo atveju elgėsi tarsi sirgaliai, reikalaujantys savo favoritui antro šanso.
„Iš tiesų tai nieko nuostabaus, kad pareigūnai taip sujudo. Pirmą kartą Lietuvoje žmogus iš tos pačios vidaus reikalų sistemos, policijos generalinis komisaras, buvo paskirtas ministru. Demokratinėse valstybėse tai labai retas atvejis, kai pareigūnai tiesiai iš veikiančios tarnybos užima ministro postą, tai labiau būdinga totalitarinėms valstybėms“, - teigė parlamentaras.
Galbūt ši sistema S.Skvernelio asmenyje gina pati save, su savo įsisenėjusiomis problemomis, nerašytomis taisyklėmis, sava hierarchija?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą