Justas Vincas Paleckis: Lietuva Rusijos atžvilgiu turi vykdyti „naująją Ostpolitik" suartėjimo politiką

Justas Vincas Paleckis: Lietuva Rusijos atžvilgiu turi vykdyti „naująją Ostpolitik" suartėjimo politiką

Lietuva, nors ir išgyvenusi skaudžią istoriją, turi vykdyti Rusijos atžvilgiu „naująją Ostpolitik" ir taip padėti įgyvendinti Europos Sąjungos interesą - suartėti su didžiąja Rytų strategine partnere, mano Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis.

„Lietuva, be abejo, jautriausiai reaguoja, nes yra pasienio valstybė ir turi tokią skaudžią istoriją, tačiau vis dėlto Rusija buvo ir bus ES strateginė partnerė. Kai Lietuvą priiminėjo į ES, daug kas manė, kad Lietuva, turėdama didžiulę patirtį ir pažinodama Rusiją žymiai geriau, savo kailiu patyrusi ne ypač gerus jausmus (nors Lietuvos žmonės skirtingai į tai žiūri), vis dėlto stengsis suartinti Europą su Rusija, o tai ir yra Europos interesas", - sakė ES-Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto delegacijos narys.

Jo teigimu, visos vyriausybės, buvusios prie valdžios vairo nuo Nepriklausomybės atgavimo, pasirinko kitą kelią - jos kartu su daugeliu naujų ES narių tik aštrina santykius tarp Europos ir Rusijos.

„Be abejo, sakysite, kad tai priklauso nuo įvykių Rusijoje, bet iš esmės Rusijoje yra apie 30 proc. piliečių, kurie nori suartėjimo su ES. Prieš 10 metų jų buvo 20 proc. Rusijoje yra 40 proc. žmonių, kurie nori ypatingo Rusijos kelio ir, mano manymu, ES ir Lietuva turi prisidėti prie to, kad augintume tų žmonių, kurie nori suartėjimo su Vakarais, skaičių", - sakė europarlamentaras.

J. V. Paleckis taip pat pažymėjo, jog Rusijoje vykdyta verslo struktūrų elito apklausa parodė, kad šis sluoksnis nori teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, demokratijos, žmogaus teisių. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog šioje šalyje vykstančiose demonstracijose reikalaujama kaip tik šių dalykų, o ne socialinių klausimų sprendimų.

„Mums reikia palaikyti tokius žmones, tokius sluoksnius (...) Tai rodo, kad vidurinė klasė nepatenkinta - jie nori daugiau, ir mums reikia juos palaikyti, o ne nurašinėti Rusiją. Tuo atžvilgiu Lietuva, manau, irgi galėtų vaidinti konstruktyvesnį vaidmenį", - akcentavo jis.

Europarlamentaras, siūlydamas keisti esamą padėtį, pažymėjo, jog Europos Parlamente jau yra paruošta programa santykiams su Rusija - vadinamoji „naujoji Ostpolitik", siūlanti suartėti su ja, o ne aštrinti tarpusavio santykius.

Paklaustas, kaip Lietuva galėtų tai padaryti, J.V.Paleckis pasiūlė užmegzti kuo daugiau dvišalių kontaktų, o kaip vieną aktualiausių pavyzdžių paminėjo vizų režimo panaikinimo klausimą. Jo teigimu, šiuo atveju į priekį išsiveržė Lenkija, nes Lietuva apsiribojo tik 50 km ruožu, o tai yra didelis nuostolis šalies verslininkams.

„Dabar Lenkijos pozicija Rusijos atžvilgiu pasikeitė. Lenkija vykdo tą suartėjimo politiką", - pabrėžė jis.

Anot parlamentaro, Lenkijai pasisakant už vizų režimo panaikinimą su Ukraina ir Gruzija, Lietuvai reikėtų pasekti jos pavyzdžiu ir imtis ryžtingesnių veiksmų ne tik šiuo klausimu, bet ir apskritai bandant suartėti su didžiąja Rytų kaimyne.

„Tai yra Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės sprendimas. Manau, kad po rinkimų šita politika turėtų keistis", - sakė J.V.Paleckis.

Sidebar placeholder