Kaimynai bijo, kad neįgalus senukas neužleistų "raudono gaidžio"

Problema

Klaipėdos Žardininkų gatvės 35-ojo namo vienos laiptinės gyventojai praėjusią savaitę vėl kvietė gaisrininkus, pastebėję veržiantis dūmus iš 79-erių metų kaimyno Michailo Makarenko buto. Kaimynai dėkoja Dievui, jog gaisras tą trečiadienį kilo apie 9-tą valandą ryto, kai dar ne visi žmonės buvo išėję į darbus, ir pavyko išgelbėti neįgalaus II Pasaulinio karo invalido gyvybę bei neleisti persimest ugniai į kitus butus.

Palieka įjungtas dujas

- Jau ne pirmą sykį kaimynas verda ir neužsuka dujų, jas užuodi ir girdi šnypščiant; vienąsyk paspausi skambutį ar įjungsi šviesą - ir sprogs, gali su visom durim išskrist, - pasakojo Vytautas Statkus. - Aną trečiadienio rytą kaimynės vaikas, straksėdamas laiptais, užuodė ir pamatė veržiantis dūmus iš 17-ojo buto, atbėgo pas mane. Anksčiau ne kartą yra tekę pasielgti prieš įstatymą: teko laužte išlaužti duris, kai reikėjo užsukti dujas, o šiuosyk įkišau savo darbo raktą, ir atsirakino. Aš būčiau jau seniai nuo smalkių "užlinkęs", o Miša sėdi ant sofos, liepsnojant čiužiniams, ir vos kvėpuoja: ""Vytuk, aš degu!". Ištraukiau iš patalo, pasodinau ant fotelio, atlapojau duris, langus, šliūkštelėjau porą kibirų vandens, išnešiau lauk tuos čiužinius. Kai atvažiavo gaisrininkai, jau buvome liepsną užgesinę".

"Šiame name gyvenu jau dešimtį metų. Kol buvo gyva Michailo žmonelė, ji prižiūrėdavo nevaldantį kojų vyrą. Šiuo metu kartą per savaitę kaimyną aplanko globėja, kuriai jis testamentu užrašęs butą, bet ji pati - besveikatė moteris, tai poliklinikoj, tai ligoninėj, ir, manau, negali jo tinkamai prižiūrėti. Per gaisrą atlėkė visa išblyškusi, už širdies stvėrėsi. Už butą jis sumoka, tik telefonas už skolas išjungtas, tad lyg nėra preteksto jį iškeldinti. Jau tris kartus gesinome gaisrą, kasdien į darbus einame, močiutės į sodus išvažiuoja, tad gyvename kaip skiedros prie degančio degtuko", - skundėsi kaimynas.

Ir kiti Michailo kaimynai, ponia Ana ir Joana, tikino reporterius, kad žmogus - neveiksnus, ir nevalia jo vieno ilgam palikti. Gavęs pensiją, kaimynas "užgeria", tuomet visai praranda nuovoką: tai jam dingojasi, kad jo bute kažkokie korėjiečiai jį muša, tai antrą valandą nakties kažką savo bute smardina, neva bulves kepa, tai dvokų naktipuodžio turinį į aukštu žemiau gyvenančių kaimynų balkoną išpila. Ne vieną naktį jie pabudo skaudančia galva nuo sklindančių dujų ir bėgo pas kaimyną užsukti dujinės plytelės.

Žmonės sakė, jog senukas nėra agresyvus ir nesibaladoja, tik va jo globėjos sesuo Palmira, beveik asocialaus elgesio, įsiprašo pas jį tą dieną, kai paštininkas atneša pensiją, ir parnešusi vyno, padeda ją išpustyti. Kartais atsiveda draugių. Po poros dienų, žiūrėk, Miša jau ir prašo kaimyno cigaretės. Bet daugiau nieko neprašo. Yra tekę kaimynams nešti jam barščių ar dešrelių, nes senuko šaldytuvas neveikia, o ir valgyti dažniausiai nesą ko. Globėja jam, esą, bulvių pusmaišį ar makaronų pakrato, taip ir badmiriauja senukas. Galėtų gi ir į lauką Miša išeiti, jei tik norėtų naudotis protezu, bet jis "per žalią stiklą" į pasaulį žiūri... Į ligoninę senuką globėja vežė prieš pusmetį, kai šis iškrito iš lovos ir smarkiai susitrenkė petį.

- Ar jūs mums padėsite? - viltingai "Vakarų ekspreso" reporterių klausė kaimynai. - Geriausia būtų, kad senuką nuolat prižiūrėtų socialinis darbuotojas, negi toks bejėgis žmogus gali per dienas šliaužioti, ropinėti vienas kaip koks vabalas, negalėdamas prisišaukti pagalbos? Juk ir vienas būdamas jis geria ir rūko. Iš tokios didelės pensijos dalies galėtų ir slaugę pasisamdyti, - svarstė jie.

"Aš pasitikiu Stasiule"

- Aš pasitikiu Stasiule, savo globėja, - tikino mums duris atidaręs liesutis senukas, klūpėdamas ant kelių. Jis sakė niekuo nesiskundžiąs, o kraujuojantį, skaudantį dešinės kojos strampą tepąs paties iš žolelių sutaisytu tepalu, tad esą turėtų sugyti. Tada vaikščiosiąs su protezu.

- Aš pats sau esu slaugė, - tvirtino Michailas. - Skalbiuosi, verdu kukulius ir sriubą, blynų išsikepu. Juk kojos netekau 1945-ais, ir vėliau pavyzdingai dirbau suvirintoju laivų statykloje. Jokių valdiškų prižiūrėtojų man nereikia, nes jie gi imtų pinigus už kiekvieną pritūpimą!..

Žmogus didžiavosi, kad gauna 651 lito pensiją, kad yra senas frontininkas, kuriam nebaisios jokios ugnies linijos anei blokados. Kaip leidęs laiką tą rytą, kai užsiliepsnojo čiužiniai, senukas vargiai prisimena, o gal pasakot nenori; tik pajutęs, jog dega kojos strampas ir svyla krūtinė. Nesąs tikras, ar tada Palmira viešėjo, bet jeigu taip buvo, ji ir galėjo palikti rūkstančią cigaretę? Reikės šiai durų nebeatverti.

Beje, matėme Mišos medicininę kortelę: paskutinis gydytojos neurologės įrašas paliktas 1994 metais. Tuomet pacientas skundėsi galvos skausmais. II grupės invalidas sakė esąs registruotas poliklinikoje "prie tilto", globėja patikslino - Jūrininkų ligoninės poliklinikoje.

"Tegu kaimynai Mišos nenugirdo"

Telefonu šnekėjausi su Michailo Makarenkos globėja Stase Zaleckiene, kuri sakė sudariusi su juo pas notarą juridinę sutartį, jog testamentu jai bus paliktas butas už tai, kad ši ligi mirties jį globos.

- Buvau Mišos žmonos draugė, esame pažįstami jau 50 metų, - sakė aštuonetu metų jaunesnė moteris. - Aš nesu prieš, kad jį lankytų socialinis darbuotojas, man lengviau būtų, bet išsiaiškinau, kad tos paslaugos kainuoja 200 litų. Kiekvienas atėjimas kainuoja. Senukas iš manęs kiekvieną centą atsiima, kai nuperku maisto. Neleidžia net už telefoną užmokėt, sykį taksi pas jį lėkiau, tai už savus. Tik niekada neperku jam degtinės, nors jis kasdien prašo, - gynėsi Staselė.

- Kaimynai perka - esu radusi daug butelių jo bute, - teigė globėja. - Ir jį patį, girtutėlį radau aną trečiadienį besivoliojantį tarp dūmų, gaisrininkams aplinkui lakstant. Kaimynai, manau, nupirkę jam samanės ar ko, pasigvelbia sau grąžą. Palmiros už rankos nenutvėriau, bet kad kaimynai jį girdo, tikrai žinau, jis pats sakė. Tos močiutės kaipsyk ir neša butelius. O girtas - koksai žmogus turėtų nuovoką, kas nepablūstų? Blaivas Miša gerai orientuojasi, ne beprotis. Gi tūlas kaimynas pyksta, kad vieną savo kambarį Miša laiko užrakintą, nesutinka anam jo parduoti. O su Palmira aš nebendrauju.

Staselė vis dėlto prasitarė, jog jos abi su Palmira vežė senuką greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, nešė laiptais paklodėn susuktą, kai šis parkritęs susimušė petį. Globėja sakė, kad vieną žiemą buvo atėjusi pas Michailą pagyvent, bet kaimynai protestavo, namų valdoms skundė, kad naudojosi komunalinėmis paslaugomis. Kvietusi ji globotinį visam laikui ir į savo dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su draugu, bet šis nori būti pats sau ponas.

Moteris teigė lankanti žmogų tiek kartų, kiek jis paprašo, o maisto jam pagaminanti su kaupu; tereikėję korespondentei spintelę praverti. Ji tiesiog mums pavymui aplankiusi Michailą.

- Skalbiu jam, valgį ruošiu, ir namus tvarkau. Būtumėt matę, koks prieš keletą metų butas buvo - vieni tarakonai, siaubas, įeiti negali. Tai mudu su savo žmogumi sutvarkėme. Mes visada ten einame dviese. O kai aš ligoninėj gulėjau, tai mano žmogelis Mišą lankė, prižiūrėjo. Na, tai kas, kad aš susergu, juk kada nors ir numirsiu. O kad Miša gyvas sudegs, to tikrai nesitikiu, - sakė globėja.

Vargas dėl proto

Tad kaip elgtis po paskutiniojo gaisrelio pašiurpusiems kaimynams, kad nesijaustų nesaugūs po vienu stogu su neprognozuojamo elgesio senuku, kuris ir pats negalėtų prisišaukti pagalbos, ištikus bėdai?

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausioji gydytoja Teresė Ramanauskienė paaiškino, kad tik teismine tvarka žmogui galima skirti teismo psichiatrų ekspertizę jo neveiksnumui nustatyti. Dėl to į teismą prašymą teikia asmens artimieji, o jų nesant, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Pripažinus asmeniui neveiksnumą, jam teismo skiriamas globėjas arba vieta pensionate.

Klaipėdos miesto socialinės rūpybos skyriaus viršininkės pavaduotoja Janina Tulabienė sakė, jog yra toks šios problemos sprendimo variantas: Michailui Makarenkai gali būti skirta socialinės paramos darbuotoja lankomajai priežiūrai, tačiau tik gavus jo paties sutikimą. Pasitaiko, vieniši žmonės tokios paslaugos atsisako.

Socialinės rūpybos skyriaus viršininkė patikino, kad artimiausiu laiku jos skyriaus darbuotojos įpareigotos ištirti skundą - susitikti su ponia Stase Zaleckiene, iš kurios turimų dokumentų bus matyti, ar ji tik rūpintoja, ar globėja (globėjas skiriamas neveiksniam asmeniui), pasikalbėti su neįgaliu senuku, siūlant jam priimtiną paslaugą. Taip pat bus susisiekta su M. Makarenkos šeimos gydytoju, pasiteirauta apie jo sveikatos būklę, ir įvertintinus jo priežiūrą bei aplinkybes, bus galima teikti rekomendacijas. Tarkime, apgyvendinti žmogų globos namuose ar toliau patikėti globėjai. Prievarta žmogaus apgyvendinti globos namuose negalima.

Ivona ŽIEMYTĖ