Mokslo rojus
„Bendrojo, vidurinio, profesinio išsilavinimo galimybės iš esmės nėra ribojamos. Į jį gali pretenduoti kiekvienas norintis, jei atitinka tam tikrus jau turimo išsilavinimo reikalavimus, - teigė Kalėjimų departamento atstovas Gediminas Dubonikas. - O dėl aukštojo mokslo - yra keli, studijuojantys savo lėšomis. Studijos vyksta nuotoliniu būdu.“
Aukštojo mokslo studijas nuteistieji apmoka patys, o tiek bendrojo, tiek vidurinio ar profesinio - valstybė. Nuteistiesiems mokslas daug nekainuoja, nes įstaigos prisideda suteikdamos patalpas, inventorių; atvykę mokytojai veda tiek teorijos, tiek praktikos pamokas. Nemokami ir vadovėliai, kai kurios kitos priemonės.
Tačiau sąsiuvinius, rašymo priemones nuteistieji turi įsigyti patys. Neturintys tam lėšų gali gauti paramą iš Nuteistųjų socialinės paramos fondo.
Būna ir atostogos
Bausmių vykdymo kodeksas pavargusiems kaliniams numato ir tam tikras „atostogas“. Jei kalintys asmenys atitinka BVK reikalavimus, gali pretenduoti į trumpalaikes išvykas. Tiesa, dėl kiekvieno atvejo nagrinėjama atskirai įkalinimo įstaigų vadovybėje.
Tačiau per trumpalaikes atostogas nuteistieji naudojasi ir elektronine erdve, lankosi socialiniuose tinkluose, kas garantuos, kad nevykdys nusikaltimų elektroninėje erdvėje?
„Draudimų naudotis elektronine erdve nėra numatyta“, - pridūrė Kalėjimų departamento atstovas. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas teigė, jog turi būti pareigų ir teisių vienovė.
„Kai atvyksta į Lietuvą įvairūs užsienio emisarai tikrinti, kokios kalinių gyvenimo sąlygos, jie, aišku, tikrina pagal savo įsitikinimus. Atvykę iš Švedijos ar Norvegijos sako, kad mūsų įkalinimo įstaigose sąlygos yra pasibaisėtinos, - sakė jis. - Tačiau jie nemato kitos medalio pusės, tai ir mūsų pensininkų, provincijoje gyvenančių žmonių gyvenimo. Jeigu jie įvertintų visumą, gal ir nesistebėtų taip.“
Pasak V.Budniko, aišku, turi būti gerinamos sąlygos kaliniams, tačiau tik po to, kai pagerės gyvenimas visiems žmonėms. Jis atkreipė dėmesį, kad negalima vieną visuomenės segmentą aktyviai remti, o kitus segmentus ignoruoti, juo labiau kad kalbama apie rinkėjus, piliečius, kurie uždirba tiems kaliniams duoną ir juos išlaiko.
Apie aukas nutylima
Vis dėlto, anot jo, kai užsienio atstovai atvyksta ir reikalauja, šiuos galima suprasti, nes esą savaime aišku, kad valstybė rūpinasi savo piliečiais ir įvairiomis socialinėmis grupėmis. Tačiau pas mus bėda ta, kad valstybė aklai puola vykdyti reikalavimus, neatsižvelgdama į kitų socialinių grupių padėtį.
„Mes rūpinamės nusikaltėliais, kurie pateko į kalėjimą už savo nusikaltimus, o kaip nusikaltimų aukos? Apie tai labai tylima. Tai čia ne kokio užsienio emisaro kaltė, o mūsų politikų kaltė“, - tvirtino V.Budnikas.
Pernai Lietuva turėjo sumokėti kalinčiam automobilių vagiui 21 tūkst. litų, nes jis valstybę padavė į Europos Žmogaus teisių teismą, kad jam neleista mylėtis su žmona. Tokiems dalykams teisinės žinios kalintiesiems labai praverčia.
Vis dėlto, pasak V.Budniko, valstybėje potencialių kalinių, kitaip tariant, labai stambių ir įtakingų žuvų kažkodėl niekas į kalėjimus nesodina.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą